Jei norite įtempto siužeto, prašom. Jei norite pagalvoti, kur eina mūsų Respublika, koks kismas turėtų ištikti politinę sistemą, „Liudvikas, Lietuvos karalius“ suteiks daug peno apmąstymams.
Net feministės leis šiai knygai egzistuoti, nemitinguos prieš, nes pagrindinė herojė ir viso veiksmo variklis – moteris. Vienintelė galima autoriaus klaida, kad ne ji taps Lietuvos karaliumi ir per retai apsirengusi. Tačiau autoriaus gyvenimiškoji patirtis tvirtina – kai kurioms geriau likti nuogoms.
Lietuvos karalius bus vyras, kaip skaitytojas suvokia iš knygos pavadinimo „Liudvikas, Lietuvos karalius“.
Knygos veikėjai yra vokiečiai, rusai ir lenkai, nors Regimantas Dima iki šiol įtariamas lietuviškuoju nacionalizmu. Visi iki vieno knygos veikėjai paklaikę arba trenkti. Siužetui ir būsimai Lietuvos monarchijai taip patogiau.
O norėdami pasijuokti iki ašarų rasite intelektualaus humoro intarpų apie Kembridžą bei baltųjų meškų šaudymo scenelių Prano Juozapo Žemėje.
Paskutinė pastraipa – apie autoriaus norą, kad kas nors galų gale subadytų jo automobilio padangas už parašytas knygas. Seniau išleista J. Pilsudskio biografija „Žavingasis šunsnukis“ neprivertė nežinomo fronto kareivių to padaryti. Po šios knygos Regimantui Dimai tikrai teks atgailauti už savo tekstus…
Siūlome šios knygos ištrauką.
Filinskas ir Cuklevičius
Kitas žingsnis tūkstantmetės monarchijos steigimo reikale buvo visuomenės nuomonės suformavimas. Išaiškinti žmonėms nuo Šalčininkų iki Šventosios apie monarchijos pranašumus ir malonumus. Depas taip tiesiai ir pasiūlė Lorai:
– Jei nori rimtai veikti politiniame lauke, eini pas tuos šunsnukius ir jie tau suformuos nuomonę. Tauta su liaudimi referendume po jų darbo vieningai balsuos už konstitucinę monarchiją.
Kas be ko. Būtinoji darbo dalis.
Buvo tokie politiniai technologai. Tačiau kalba ėjo apie didelius pinigus. Valanda įvadinio pokalbio kainavo apie 100 eurų, jei antras pokalbis, jau 1000 eurų. Ir jei rimtas reikalas – 10 000 eurų. Kiekvienam.
Tačiau visi ėjo pas Cuklevičių ir Filinską. Juk visi, kurie išrinkti ten, kur jiems reikėjo, kalbėjo tokiomis pačiomis frazėmis, kurias kūrė šis technologų tandemas.
Buvo tokių, kurie kalbėjo kitaip nei Cuklevičiaus ir Filinsko parašyta, bet tie nebuvo niekur išrinkti, nebent Naujosios Akmenės miesto tarybos deputatu vienai kadencijai vienas kitas netyčia praslinko. Arba dėlei demokratijos jiems leido. Matyt, ir liaudis, ir tauta per ilgus demokratijos dešimtmečius išmoko reaguoti. It Pavlovo šunys reagavo tik į tokius pačius dirgiklius, kurie buvo tų pačių Cuklevičiaus ir Filinsko sumeistrauti. <...> Visi viską žino ir visi savo lentynose tvarkingai sudėti. Niekas jau ten jokiais socialiniais liftais nekyla, visi žino – pasisekė iškart po nepriklausomybės kelioms šeimoms praturtėti, kitoms šeimoms liko paprastesni džiaugsmai. Opelis ir dviejų kambarių butas Vilniuje įperkami visiems, jeigu stengiasi, per 25 metus. Ir kodėl tas nekilnojamojo turto išpirkimo laikas primena caro laikų kariuomenės rekrūtų tarnystės laiką. Atsakau: O todėl! Visada 25 metai.
Cuklevičius ir Filinskas, kad tiktų į gerą porą, buvo labai skirtingi. Vienas aukštas ir liesas, toks nustekentas namo paskolos, keturių vaikų ir darbo, todėl amžinai nuo rūpesčių susivėlęs, tai – Filinskas. Kitas – mažas, nevykęs kūnu ir išvaizda, bet nuo to tik protingesnis. Iš tų proto galiūnų, kuris nuo mažų dienų kiemuose išlavino konkuruodamas su kitais stipresniais vaikais grynojo proto jėgą. Kai jau nebeturi augdamas jokių kitų argumentų prieš kiemo vaikų patyčias, tampi bent velniškai protingas. Tai – Cuklevičius.
Abu velniškai talentingi, ką jau čia slėpti. Cuklevičius net buvo tikras rašytojas, išleido, kai buvo jaunas, dvi knygas, bet palaipsniui nudreifavo link sveiko politinio ir finansinio cinizmo. Už gerus pinigus gyveno maloniai: gurmaniškas maistas, šampano ragavimai, gražiausios Vilniaus prostitutės, kai labai liūdna. Ir jokių vaikų. Vaikai atima gyvenimo džiaugsmą. Moterys – taip, kartais suteikia nedidelių gyvenimo džiaugsmų, bet be ilgalaikių įsipareigojimų.
Filinskas buvo visiška verslo partnerio priešingybė: vaikai, viena žmona, knygos, toks dvasingas, kad net kūrė dainas. Aplinkiniai ir neįsivaizdavo, kaip jis viską spėja, toks Leonardas iš Vinčio (Vinciūniškių, jei jau visai atvirai). Vis dėlto abu sukant politinius reikalus geriausieji ant Marijos žemės. Filinskas buvo subtilioji dueto dalis, jis įsiklausydavo į tautos lūkesčius, švelniai išgyvendavo baisesnes apgavystes, glaistė ciniškus kampus. Cuklevičius – politinio cinizmo kupinas nedidukas bjaurybiukas rėždavo iš viso vieko.
Taigi Depui pasiūlius visa monarchistinė trijulė atvyko tartis.
– Mūsų reikalas sudėtingas.
– Oi, panowie, nė vieno politiko iškėlimas į reitingų padanges nebuvo lengvas, visi sudėtingi, – skėsčiojo rankutėmis Cuklevičius.
– Mūsų darbas pavojingas ir sunkus, todėl brangus, – užakcentavo ir Filinskas.
– Mūsų truputį kitokia situacija. Mes planuojame sukurti Lietuvoje katalikišką dinastiją kokiam tūkstančiui metų.
– Džyzis kraist! – išsižiojo Cuklevičius.
Dar tokių originalių minčių sveiko proto žmonės jam niekada neišsakė. Cuklevičius apsižvalgė – jokio padoraus gynybinio ginklo nėra akiplotyje. Pažiūrėjo į Filinską. Ką tas? Tas jau žiūrėjo pro langą, nuo monarchijos perspektyvų Lietuvoje jam ryškėjo pirmi sezoninės depresijos požymiai. Partneris aiškiai liūdėjo ir tolesniam pokalbiui nebuvo tinkamas.
– Bent jau konstitucinę? Mums bus ką veikti su ta dinastija, kuri tūkstančiui metų?
Jonas nusikeikė:
– <...>, o apie jus ir nepagalvojom.
Visi nusijuokė. Net Filinskas prunkštelėjo, bet jis ir toliau žiūrėjo pro langą ir beveik verkė. Visa jo sulinkusi į klaustuką ilga povyza šaukte šaukė: Lietuva, kur tu eini?
Cuklevičius toliau aiškinosi:
– Tai jūs norite pakeisti Konstituciją? Faktiškai tai valstybės perversmas. Žinote, kaip gali baigtis tokie reikalai. Nors su šių mėnesių Seimo bardaku…
Dėl politinio gyvenimo košmaro žodžių junginys politinė partija jau tapo keiksmažodžiu, vilties pradėti monarchiją yra. Bet tokio dalyko kaina, kai pralošęs jau nebeprisidengsi pačiais brangiausiais advokatais, turėtų būti kosminė. Jei daryti, tai daryti. Vieną kartą gyvename. Iki gyvenimo galo Franciacorta Satèn sriaubčiau dėžėmis ir gal net kuklioje viloje ant Gardos ežero kranto. Ar prie Komo ežero prabangiau? Ai, svarbu kažkur netoli Milano, nekaršta, mada ir prabanga, ten, kur rich and famous.
Lora įrėmė akis į tandemą. Tylėjo ir spoksojo lyg zoologijos sode. Cuklevičius net sunerimo: su moterimis jam visada vienodai neaiškiai baigdavosi.
– Jokio sekso, jokių neaiškių pažadų atsiskaitant už paslaugas, tik aiškios ir griežtai sutartimi apibrėžtos pinigų sumos. Nustatytu laiku. Bet koks darbas nutraukiamas pavedimui pavėlavus nors dvi dienas. Ilgasis savaitgalis – ne pasiaiškinimas.
Galų gale atsisukęs į žmones Filinskas net skėstelėjo rankomis Lorai, suprask, jis tai mielai ir už neaiškius seksualinio pobūdžio atsiskaitymus:
– Reikalas toks neįtikėtinas, turi būti griežti rėmai. Supraskite ir mus.
Melavo, žinoma, bet jautė, kad gražuolė įpratusi panaudoti ir sekso ginklą. Šitas būdas čia nepraeis.
Cuklevičius lengvai perbėgo per reikalo eskizus:
– Na, iš esmės monarchijos kūrimas labai panašus į tvirtos rankos populistinio judėjimo kūrimą. Šitą tai jau mes mokame. Ranką atmušėme per tiek metų. Ta mūsų rinkėjų dalis gal net labai apsidžiaugtų, kad tvirta ranka jau visiems laikams ateina. Ir karališkieji rūmai, tas tai taip – visuotinis susižavėjimas (jei viešųjų ryšių konsultantai tinkami), princai, princesės, morganatinės santuokos, net trokštu pradėti kuo greičiau.
– Princesės ir karalienės, – gosliai apsilaižė lūpas pritardamas Filinskas. Jis pro langą jau nežiūrėjo, grįžo į pokalbį, rausė savo smegenyse Pelenės, Dianos, Miegančiosios gražuolės, Auksaplaukės, Grace Kelly ir kitų princesių gyvenimų motyvus.
Cuklevičius vis dar tempė pokalbio vadžias:
– Įdomu, darytume. Truputį šokas. Toks didžiulis reikalas. Tik duokite mums savaitėlę eskizams ir tokiam lengvam veiksmų sinopsiui. Tada ir sumą įvardysime. Bet suma bus galinga. Ar jums pakaks vaizduotės? Ar verta? Dar kartą jūsų paklausiu, ar įsivaizduojate reikalo mastą? Suma su penkiais nuliais, bet artės prie šešių nulių.
Iki šiol beveik visiškai į kampą sulindęs Naitingeilas neramiai sujudo. Jis lyg vieną akies mirksnį kažką pamatė ir jau norėjo tuo pasidalinti su visais. Tačiau laiku save sustabdė. Jam rodės, Cuklevičius net kanopa pabeldė į kilimą, kai saldžiai išspaudė pro lūpas žodžius apie tuos didelius skaičius. Tikra kauline kanopa.
Na, pulkininkas net nedrįso prasižioti. Vėliau gal, kai bus proga.
