Nėra ribos tarp eilėraščio ir žmogaus. Jungtis – lašas poezijos
Naujoji profesorės Viktorijos Daujotytės knyga „Lašas poezijos“ – „Laisvojo mąstymo properšų“ tęsinys, anot autorės, „bandant išsilaikyti tik poezijos teritorijoje“.
Properšose atrandamas ir mums parodomas lašas, krislas, sėkla tikrumo, tikėjimo ir pasitikėjimo – ir prigimtimi, ir gamta. Lašas, leidžiantis mums įsibūti, įsigyventi, įsirašyti.
Bandoma atsakyti į klausimą, kas yra poezija ir kas ne, kodėl minties blyksnis, frazė kartais esti prasmingesnė, atverianti regimą ar tik jaučiamą pasaulį labiau nei visas kūrinys. Ar tikrai tai, kas yra sena, nebeturi prasmės? Kodėl vis iš naujo „atrandamas“ Maironis, nors XX amžiaus pradžioje jaunieji rašytojai su juo jau buvo atsisveikinę...
Knyga ir apie prigimtinę kultūrą – kiek tradicijos, kalba, tarmė lemia matymą bei mąstymą, apie kūrėjų sąsajas, persipinančius likimus.
Ir apie tai, kodėl viltis būti ir išlikti, įsigyventi rūsčiai kintančiame pasaulyje bus gyva, kol bus žmonių, lemtimi pasirinkusių ginti ir saugoti poezijos stebuklo lašą.