65-68 m. po Kr., tai yra treji paskutiniai Romos imperatoriaus Nerono valdymo metai. Didysis filosofas Seneka apkaltinamas dalyvavęs sąmoksle prieš imperatorių ir jam įsakoma mirti. Jo žmoną palaužia sielvartas, bet ji stengiasi atsitiesti ir rasti sielos ramybę... Rašytoja primena seniai aktualų klausimą ir įtaigiai spėja, kas gi tais neramiais laikais sukūrė tragediją „Oktavija“, pasakojančią apie jaunutę Nerono žmoną, žiauraus imperatoriaus pasmerktą tremčiai ir mirčiai.
„Visus patenkinančio atsakymo į šį neaiškų klausimą tikriausiai niekada niekam nepavyks pateikti, bet esama ir visuomet bus įvairių spėlionių. Manau, kad mano hipotezė nėra fantastiškesnė už kitas. Galėjau parašyti šia tema straipsnį ar net studiją su nuorodomis, išnašomis, mokslinės literatūros sąrašu, tačiau tokio pobūdžio veikalų rašymas per visą gyvenimą įgriso iki gyvo kaulo. Todėl pasirinkau istorinio romano žanrą, leidusį aprėpti ir mane dominusį hipotetinį klausimą, ir jo kontekstą: stojiškos laikysenos žmogaus buvimą pasaulyje, totalitarinės valstybės piliečių dalią, vertybių sistemos likimą, Romos imperijos geografines ir politines erdves.“
Romanas skirtas įvairaus plauko skaitytojams, savitas pasakojimo būdas nejučia nukelia skaitytoją į praeitį, atskleidžia gyvą kasdienį Romos imperijos gyvenimą ir liudija šiltus ir taurius, per amžius nekintančius žmonių santykius ir jausmus.