Leidyklos „Baltos lankos“ pristatoma knyga pakvies jaunus žmones, šeimas ir visus, kurie domisi ar nori pradėti domėtis menu, kartu pasimokyti, kaip skaityti meną. Nes, pasak autorės, tik mokant perskaityti jo kalbą galima labiau gėrėtis, labiau matyti meną.
„Šios knygos prieš trejus metus imtis mane paskatino pastebėtas paradoksas. Viena vertus, šiuolaikiniai Lietuvos menininkai yra pastebėti ir vertinami visame pasaulyje, o lietuvių menas išgyvena didžiulį pakilimą. Lietuviai šiandien yra ne vien lygiaverčiai tarptautinio šiuolaikinio meno dialogo dalyviai, tačiau dažnai ir diktuoja jo tendencijas. Tai patvirtina apdovanojimai, o pasaulio prestižiniai festivaliai ir bienalės, svarbiausios galerijos ir muziejai laukia mūsų kūrėjų. Regiu ir augantį susidomėjimą daile Lietuvoje, Lietuvos muziejų atgimimą. Kita vertus, stebint viešas diskusijas neapleidžia jausmas, kad visuomenėje trūksta estetinio raštingumo, dailės istorijos išmanymo, supratimo, kaip „atrakinti“ meno kūrinius naudojant dailėtyros mokslo pagrindus, kuriant smalsų ir bebaimį, bet žiniomis grįstą santykį. O tokį santykį geriausia pradėti ugdyti vaikystėje ar paauglystėje“, – paklausta, kas paskatino imtis būtent tokios temos, sako rašytoja.
Meno kūriniai, kurie aprašomi knygoje, yra iš įvairių šalių ir laikotarpių, nuo priešistorinių iki mūsų laikų, tačiau juos visus vienija bendra savybė – jie visi yra Lietuvoje ir juos visus čia galima pamatyti: muziejuose ir bažnyčiose, viešose vietose, miestuose ir miesteliuose. Tai – kvietimas jaunam žmogui ar šeimai nuvykti prie artimiausio aprašyto kūrinio ar pakeliauti po Lietuvą.
„Mano literatūrinė kūryba, vertimai į didžiąsias Europos kalbas vis labiau mane įtraukia į tarptautinį sūkurį, tad labai norėjosi parašyti kažką visiškai lietuviško, Lietuvai ir apie Lietuvą. Taip pat – grįžti į mano mėgstamus muziejus, prie kūrinių, taip žavėjusių mane vaikystėje ar paauglystėje, ir pažvelgti į juos kitaip, profesionalios patirties prisodrintu žvilgsniu, bet stengiantis neprarasti tos ankstyvosios nuostabos ir žingeidumo. Ir ką gi – suvokiau, kad giliau kūrinius suprasdama dar labiau jais žaviuosi! Tuo ir norėjau pasidalinti su skaitytojais. Tai jokiu būdu nėra išsami Lietuvos ar Europos dailės istorija, nes kūrinius rinkausi labai subjektyviai, bet kartu ir kuo įvairesnius, norėdama papasakoti apie jų sąrangą, techniką, stilių, aplinkybes, kuriomis jie buvo sukurti, – kad skaitytojas gautų kuo daugiau profesionalių meno žinių“, – sako Kristina Sabaliauskaitė.
Autorė ne tik šią knygą kūrė galvodama apie jaunimą, bet ir pačioje meno darbų kupinoje knygoje esti jauno žmogaus rankos prisilietimo – joje skaitytojai ras ir rašytojos dukters Kotrynos pieštų iliustracijų.
„Knygą norėjome pagyvinti ironiškomis retro stiliaus iliustracijomis, bet nesinorėjo jų standartinių pirktinių, iš agentūrų. Pradėjome galvoti, kas galėtų jas nupiešti. Ir tada pasisiūlė dukra. Argumentas, kad paauglės įsitraukimas į knygos kūrimą parodys, kad į jaunųjų dailės bandymus žiūrime rimtai, ir galbūt paskatins knygos skaitytojus taip pat kurti, buvo lemiamas. Juolab kad prie kiekvieno kūrinio prigalvojau meninių ar technologinių užduočių skaitytojui, o ir apie patį turinį daug su dukra diskutavome. Ji nuo mažens pratusi prie labai profesionalių ir pagaulių Londono muziejų moksleiviams rengiamų edukacinių dailės programų, kurias aš, lanksčia darbotvarke dirbanti mama, daugelį metų stebėjau savanoriaudama jos mokyklos ekskursijų metu. Labai norėjosi ta gerąja garsiausių Britanijos muziejų metodine patirtimi pasidalinti su jaunaisiais Lietuvos skaitytojais. Tačiau turbūt labiausiai norėčiau, kad ši knyga padėtų mokytis į meno kūrinius žvelgti įdėmiai ir nebijant užduoti netikėtus, drąsius klausimus. Nėra kvailų klausimų, kvailas klausimas – tai tas, kurio neišdrįsai paklausti ir niekada nesužinojai į jį atsakymo“, – sako autorė.
Knygą „Kaip skaityti meną“ jau dabar iš anksto galima užsisakyti leidyklos „Baltos lankos“ el. parduotuvėje. Gruodžio 22 d. 13 val. Nacionalinėje dailės galerijoje planuojamas ir knygos pristatymo renginys, kurio metu bus galima įsigyti knygų su autorės autografu.
Kristina Sabaliauskaitė 1993–1999 m. dirbo Lietuvos nacionaliniame muziejuje, 2005 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo menotyros mokslų daktarės laipsnį, o 2019 m. jai buvo suteiktas Garbės daktarės vardas. Ji studijavo Londono Warburgo institute, stažavosi Europos nacionaliniuose muziejuose, „Sotheby’s“ aukcione Londone.
Kristinos Sabaliauskaitės prozos kūriniai – tetralogija „Silva rerum“ (2008–2016) ir dilogija „Petro imperatorė“ (2019–2021) – sulaukė didelio užsienio skaitytojų dėmesio, pakartotinių leidimų, apdovanojimų ir kritikų pripažinimo. Prancūzijos leidykla „Gallimard“ 2024 m. Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorę“ išleido prestižinėje nedidelio formato literatūros klasikos serijoje „Folio“ – romanas tapo pirmąja lietuvių kalba parašyta šios serijos knyga.
Lietuvoje „Silva rerum“ ciklo romanai pelnė tokius literatūros įvertinimus kaip Jurgos Ivanauskaitės premija (2008), Metų knyga (2009, 2011), Liudo Dovydėno premija (2015). Autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Lietuvos skaitytojai, 2018 m. rinkdami 100 šimtmečio knygų, tetralogijai skyrė trečią vietą.
2012 m. taip pat pasirodė Kristinos Sabaliauskaitės apsakymų rinkinys – bestseleris „Danielius Dalba & kitos istorijos“. 2015 m. trys šio rinkinio apsakymai buvo išleisti angliškai knyga „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“.
Kristina Sabaliauskaitė taip pat yra Abiejų Tautų premijos laureatė (2021) ir Vilniaus garbės pilietė (2023).
