- Aušra Kaziliūnaitė
troleibusai
anksčiau kartais galvojau
kad man būna liūdna
tačiau dabar mūsų visų liūdesys telpa tuščiuose troleibusuose
tavo liūdesys užleidžia vietą mano liūdesiui
delfinai
jau kelis mėnesius sėdžiu namie
dirbu iš namų miegu iš namų valgau iš namų
bendrauju su draugais iš namų
jie sėdi kituose namuose
kituose rajonuose kituose miestuose kitose šalyse
kartais išeinu pasivaikščioti po stačiatikių kapines
tik ten nusiimu kaukę
atrodo
nuo to laukimo viskas drumsčiasi, o po to skaidrėja
vakar sutikau mažą katiną, jis ramiai tupėjo ant antkapio
ir šildėsi saulėje
žmonės dalinosi žinia
kad ne viskas taip ir blogai
sakė skaidrėja vanduo
grįžta delfinai ir gulbės
dabar sako
tai buvo melas
bet užmerkus akis jie ten
plaukioja
jūriniai vėžliai
jūriniai vėžliai plaukioja dideliuose vandenyse
ir beveik niekada neišlipa
vakar telefonu kalbėjausi su mama
jūriniai vėžliai gali gyventi ilgai ir
be didesnių problemų išbūna vieni
nelabai įsivaizduoju kaip vandenyne įmanoma būti vienam
ten visada tiek visokiausių žuvų, koralų, medūzų
ir visų tų mažų ir didelių padarų
išėjau
išėjau į lauką
savo kambario vidury
ten tuščios gatvės
visi vienas kitą aplenkia
sukumpus senutė
iš paskutiniųjų tempia maišą
iki viršaus pilną pavasario
žmonės žydi
žmonės žydi iš liūdesio
o vyšnios tiesiog žydi
žydi žydi žydi
jų žiedlapiai maišosi, ropinėja sienomis, kaip driežai
kaišo liežuvius, lyžčioja mūsų veidus,
užsideda kuprines, eina į mokyklas, ten nieko neranda
bet tai nesvarbu
pietauja tuščiose valgyklose ir vedžioja šunis miesto
parkuose, bet ir tai nesvarbu
pavasaris yra pavasaris, nes jis yra
tiesiog pavasaris
o ten pakrantėje tupi ančių porelė, tiesiog tupi
vanduo bėga per akmenis
