Per nepriklausomybę mūsų edukologija labai nusilpo. Kai pasidairėme, kas galėtų kurti programas ir galvoti apie lituanistikos viziją, pasirodė, kad pajėgų yra nedaug.
Naujus „Skaitinius“ mokyklai pristatė akademinė institucija – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI), šiame švietimo rinkos segmente įsiterpdamas tarp dviejų literatūros vadovėlius leidžiančių komercinių leidyklų „Šviesa“ ir „Baltos lankos“. Be literatūros programose įprastų autorių moksleiviai studijuos mokslininkų Algirdo Juliaus Greimo ar Leonido Donskio, populiarių autorių kaip Andrius Tapinas ar Justinas Žilinskas tekstus – iki šiol šių vardų literatūros programos ir vadovėliuose nebuvo.
Misijos stiprinti lituanistiką mokykloje literatūros mokslininkai ėmėsi pastebėję ugdymo spragų. „Per nepriklausomybę mūsų edukologija labai nusilpo. Kai pasidairėme, kas galėtų kurti programas ir galvoti apie lituanistikos viziją, pasirodė, kad pajėgų yra nedaug“, – šią savaitę per „Skaitinių“ pristatymą Vilniuje atskleidė LLTI direktorius Mindaugas Kvietkauskas.
Jis pripažino, kad instituto mokslininkų kartu su mokytojais ekspertais atliktas darbas buvo sutiktas ne tik palankiai – vadovėlių iniciatoriai sulaukė abejonių ir neigimo. „Vadovėliai turėtų savą tradiciją ir literatūrą daryti patrauklią, prieinamą jaunam žmogui, taip pat ugdyti skaitytojo skonį ir pasakoti mums apie save pačius. Tai yra tapatybės pasakojimas. Kai kam toks požiūris nepatinka, atrodo atgyvena – esą jungčių nebereikia ir viskas telieka reliatyviam jauno žmogaus pasirinkimui“, – sakė M.Kvietkauskas.
Abejonės iniciuojamu impulsu mokykloms kyla iš nepasitikėjimo savo kultūra ir literatūra, mano Darius Kuolys, vienas vadovėlių autorių. „Ar mes galime pasitikėti savo lietuvybe ir dėl jos nekompleksuoti? Greimas, Marija Gimbutienė, Vytautas Kavolis pasitikėjo ir nekompleksavo. Tačiau šiandien intelektualiai, mokytojai lituanistai pradeda kompleksuoti. Mes sakome, kad kompleksuoti nėra pagrindo. Ar mūsų interpretacinė, tautinė, pilietinė bendruomenė dar gali būti jungiama bendrų tekstų, ar jau laikas kapituliuoti?“ – sakė D.Kuolys.
-
Vadovėlius pradinukams parengusi leidykla gavo pylos, kad sukūrė netobulus vaikus: vieno herojaus tėvas – emigrantas
-
Vidurinis išsilavinimas – tik išlaikius lietuvių ir užsienio kalbų bei matematikos egzaminus?
-
UNESCO: seksizmas dažnas mokykliniuose vadovėliuose
-
Matematikos užduotis trečiokui: „Pabaik skaičiuoti išlaidas rūkalams“
Jo supratimu, su vaikais apie rimtus dalykus reikia kalbėti ne iš aukšto, bet pagarbiai ir rimtai. „Literatūra turėtų provokuoti jauną žmogų mąstyti apie save ir savo bendruomenę, skatinti savivertę ir savarankiškumą“, – įsitikinęs kultūrologas.
Autorių kolektyvas kol kas sukūrė ir išleido „Skaitinius“ tik 5, 7, 9 klasėms, netrukus ketina rašyti šeštokams, aštuntokams ir dešimtokams. Vieno vadovėlio kaina yra daugmaž perpus mažesnė už analogus rinkoje – 7 eurai.
„Jeigu ko nors trokštu, tai trokštu švaria kalba ir švariu mąstymu parašytų dalykų, kurie skirti mokyklai. Švarumo čia pakanka, intencijos gražios. Dabar vadovėlių ateitį lems tai, kaip jie bus sutikti mokykloje“, – užsiminė „Skaitinių“ pristatymo diskusijoje LLTI dalyvavusi patyrusi vadovėlių autorė, literatūros profesorė Viktorija Daujoytė.
