Skaitytojų dėmesys knygai nuo tada neslūgo, ir šiemet ji tapo 2018-ųjų Metų publicistikos ir dokumentikos knyga. A.Švedas, atsiimdamas apdovanojimą, tvirtino šventai tikintis, kad istoriko amato prasmė – kelti klausimus apie egzistencijos prasmę: „O jei keli klausimus, reikia ieškoti atsakymų." Rašydamas knygą jis taip pat sako gavęs daugybę atsakymų į svarbiausius gyvenimo klausimus, tačiau nori pabrėžti du ypatingus. „Pirma – reikia pabandyti visuomet išlaikyti tiesią nugarą bet kokiomis sąlygomis. Antra – reikia bandyti kiekvieną dieną užsiimti kūryba ir tada mūsų gyvenimas bus skaidrus“, – sako istorikas.
Knygoje pateikiami Aurimo Švedo pokalbiai su germaniste, teatrologe, ilgamete „Atviros Lietuvos fondo“ pirmininke Irena Veisaite. Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias radikaliai skirtingas epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą. Į knygą taip pat sudėti profesorės Irenos Veisaitės tekstai, pasisakymai, laiškų ištraukos, kurie papildo, pagilina, padeda naujai interpretuoti pokalbiuose gimusią gyvąją istoriją.
Po knygos pasirodymo 2016 m. istoriko A.Švedo ir profesorės I.Veisaitės draugystė tęsėsi, jie toliau susitikę kalbėdavosi apie jiems asmeniškai ir Lietuvai svarbius istorijos įvykius atminties ir užmaršties šviesoje. Taip į papildytą knygos leidimą atėjo trys nauji pokalbiai, sugulę į post scriptum skyrių „Laukimo kambaryje". Pirmasis pokalbis „Ypatingas susitikimas“ pasakoja stiprių emocijų lydėtą I.Veisaitė pažintį su Reglindis Rauca, nacių partijos nario anūke. Jos senelis vykdė „Didžiąją akciją“ 1941 metų spalio 28 dieną ir išsiuntė į mirtį 10000 žydų, iš jų — daugiau nei 4000 vaikų. Štai kaip apie susitikimą pasakoja I.Veisaitė: „Perskaičiau, kad Reglindis yra aktorė ir rašytoja, kad ji niekuomet nematė savo senelio, o tėvai nuo jos slėpė Helmuto Raucos vaidmenį nacistinėje Vokietijoje. Ir tik 1982 metais, kai Helmutas Rauca iš Kanados buvo atvežtas teismo procesui į Vokietiją, Reglindis suprato, kas buvo jos senelis. Tai pakeitė visą jos gyvenimą. Į Lietuvą Reglindis atvažiavo norėdama akis į akį susitikti su savo senelio aukų palikuonimis ir jų kaip nors atsiprašyti. Supratau, kad ji dabar yra kenčiantis žmogus, sukrėsta savo senelio istorijos, pajutau, kad noriu jai padėti.“
Kiti du pirmą kartą knygoje pateikiami pokalbiai – Rūtos Vanagaitės knygos „Mūsiškiai“ sukeltos visuomenės reakcijos vertinimas ir mintys „Apie atmintį ir užmarštį bei „buvimą laukimo kambaryje“, kai gali viską pamatyti kitoje, laikinumo, šviesoje, džiaugtis ir vertinti, kas duota, ir net tada mokytis, nes „mokytis reikėtų iki paskutinio atodūsio“.
Aurimas Švedas – kultūros istorikas, sakytinės istorijos (oral history) metodu kuriantis iškilių Lietuvos mokslo ir meno pasaulio asmenybių portretus, analizuojantis pasakojimų apie praeitį kūrimo strategijas bei jų raišką akademinėje ir meninėje plotmėse, tyrinėjantis istorinės vaizduotės teritoriją. Skelbia apžvalgas savaitraštyje „Literatūra ir menas“, veda LRT radijo laidą „Istoriko teritorija“, yra parašęs ir sudaręs aštuonias knygas.
2011 m. įkurta leidykla „Aukso žuvys“ populiarina Lietuvos istoriją, kultūrą, ieško naujų būdų, kaip ją pristatyti visuomenei, moderniai aktualizuoti reikšmingus mūsų valstybės įvykius, reiškinius ar asmenybes. Nuo 2019 m. įgyvendina moderniosios Europos autorių grožinės literatūros vertimo į lietuvių kalbą programą.
