Apie Trečiojo reicho povandeninį laivą U-977 iki šiol sklando daugybė legendų. Pagrindinė jų, kad šiuo laivu paskutinėmis nacių Vokietijos dienomis į Pietų Ameriką tariamai pabėgo savo paties savižudybę inscenizavęs Adolfas Hitleris.
Mįslėmis apgaubto U-977 kapitonas H.Schaefferis kategoriškai neigia šiuos pramanus. Savo gyvenimo kelią ir vadovaujamo laivo kelionę į Argentiną jis aprašė pasauliniu bestseleriu tapusiuose atsiminimuose.
Nors būsimasis U-977 kapitonas H.Schaefferis gimė Berlyne, toli nuo jūros, labiau už viską jį traukė jūreivystė. Dar paauglystėje susipažinęs su darbu jachtose, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui H.Schaefferis stojo į Denholmo saloje įsikūrusią jūrininkų mokyklą.
Pradžioje H.Schaefferis tarnavo antvandeniniame laivyne ir tik 1941-aisiais, įgijęs povandenininko specialybę ir karinį laipsnį, paskiriamas į povandenines Trečiojo reicho pajėgas.
Knygoje autorius pateikia daug vertingos informacijos apie povandeninių laivų įgulų gyvenimą, kovos taktiką, kai kurių sudėtingų mechanizmų ir įrangos veikimo principus. Jis aprašo netgi tokius dalykus kaip psichologinė povandenininkų būsena klaustrofobijos, stingdančio šalčio, nepakeliamo tvankumo ar priešo atakų sąlygomis.
Nors įgula nuolat jautė diskomfortą ir įtampą, vokiečių povandeniniai laivai tapo tikru sąjungininkų karo laivyno siaubu. Siekiant efektyviai su jais kovoti, britams teko sutelkti visas pastangas: kurti naujus aptikimo įrenginius, tobulinti ginkluotę, švaistyti milžiniškas lėšas.
Tarnaudamas viename iš povandeninių laivų, H.Schaefferis dalyvavo daugiadieniuose reiduose Atlanto vandenyne, jo įgula persekiojo britų laivus ir buvo persekiojama pati. Karo pabaigoje, vokiečiams prarandant vis daugiau „submarinų“ ir trūkstant karininkų, H.Schaefferis paskiriamas vadovauti 1943 m. pagamintam VIIC klasės povandeniniam laivui U-977. Tai buvo beveik 70 metrų ilgio zenitiniais pabūklais ir torpedomis ginkluotas laivas.
Deja, H.Schaefferio U-977 dalyvauti kovos veiksmuose neteko, nes 1945 m. Vokietija kapituliavo. Įgula nenorėjo pasiduoti Vakarų sąjungininkams, todėl jai kilo klausimas: kur būtų saugiausia pasislėpti? Mintys krypo į generolo Franco valdomą Ispaniją ir tolimąją Argentiną. Nors pastaroji šalis, spaudžiama Vakarų sąjungininkių, 1945 m. kovo pabaigoje buvo priversta paskelbti karą Trečiajam reichui, vokiečiams ji simpatizavo. U-977 įgula pasirinko Argentiną.
Kelionė į už tūkstančius kilometrų esančią pietų šalį truko 108 dienas. U-977 vengė jį aptikti galinčių priešų laivų, todėl daugiau nei pusę atstumo įveikė po vandeniu. Tarp įgulos narių įsiplieksdavo konfliktų, buvo kilusi net atviro maišto grėsmė, bet kapitonui H.Schaefferiui vis dėlto pavyko pasiekti Mar del Platos uostą.
Neįtikėtina U-977 kelionė kurstė gandus apie slapčia į Argentiną atgabentą Hitlerį. Amerikiečiams perduoti įgulos nariai ir kapitonas H.Schaefferis turėjo atsakinėti į kvotėjų klausimus, neigti pakeliui skandinę beginklius sąjungininkų laivus, atmesti kitus fantastiškiausius kaltinimus.
Visa tai pasakojama H.Schaefferio knygoje „U-977: dramatiška legendinio nacių povandeninio laivo istorija“, pirmą kartą išleistoje Vokietijoje 1952 m.
