Magiškasis realizmas iš Indonezijos
Literatūros gurmanams viena laukiamiausių naujienų turėtų būti Ekos Kurniawano knyga „Grožis lyg žaizda“, kurią išleis leidykla „Kitos knygos“.
Eka Kurniawanas yra kilęs iš Tasikmalajos miesto Indonezijoje. Studijavo filosofiją Gadjah Mados universitete Džokjakartoje ir jau yra išleidęs keturis romanus, apsakymų rinkinių. Indoneziečių kalba parašytas romanas „Grožis lyg žaizda“ išverstas į 38 kalbas. „The New York Times“ jį įtraukė į 100 svarbiausių metų knygų sąrašą, knyga gavo Pasaulio skaitytojų apdovanojimą (World Readersʼ Award) ir buvo tarp geriausių metų vertimų į anglų kalbą (Best Translated Book Award). E.Kurniawanui labai artima magiškojo realizmo stilistika, o kritikai jį lygina su Gabrieliu García Márquezu ir Haruki Murakami.
Tai daugiasluoksnis epinis pasakojimas apie bebaimes moteris, kerštingas dvasias, nuožmius banditus ir komunistų vaiduoklius, o kartu ir satyrinis Indonezijos įvairialypės praeities paveikslas. Nuo olandų kolonistų ir japonų okupantų bei revoliucijos, šalies nepriklausomybės paskelbimo iki masinių žudynių ir grįžusios diktatūros... Supynęs istoriją su vietos legendomis, įkvėptas Melvilleʼio ir Gogolio, Eka Kurniawanas sukūrė gotišką šedevrą, kuriame be perstojo grumiasi tamsos ir šviesos jėgos. Tai kerintis Indonezijos magiškasis realizmas.
M.Abramovič istorija – jau lietuviškai
Galima neabejoti, kad viena perkamiausių knygų „Paviljono“ knygų savaitgalio metu bus lietuvių kalba pagaliau išeisianti Marinos Abramovič knyga „Eiti kiaurai sienas“ – šį kūrinį išleis leidykla „Kitos knygos“.
Partizanų duktė M.Abramović augo Tito laikų Jugoslavijoje, auklėjama nenuilstamo darbo dvasia. Net prasidėjus tarptautinei menininkės karjerai jos gyvenimą vis dar kontroliavo motina – kasdien dukra namo privalėjo grįžti iki dešimtos vakaro. Tačiau M.Abramović smalsumas, bendravimo troškulys ir balkaniškas humoro jausmas buvo nenumaldomi – jie įsikūnijo menininkės kūryboje ir gyvenime.
Svarbi pasakojimo linija – M.Abramović ir Ulajaus meilės istorija. Tai dvylika kūrybos ir audringų santykių metų, iš kurių penkeri praleisti furgonu bastantis po Europą. Meilė baigėsi dramatišku apsikabinimu Didžiosios kinų sienos fone.
M.Abramović istorija – analogų neturinti menininkės karjera. Tai nuolatinis balansavimas ties baimės, skausmo, nuovargio ir pavojaus riba, kompromisų nepripažįstanti emocinės ir dvasinės transformacijos paieška. Šią knygą galima laikyti dar vienu gyvu ir stipriu performansu, atliktu su niekuo nepalyginamo veikėjo – ypatingo M.Abramović gyvenimo.
Legendinio knygų apie šnipus autoriaus kūrinys
Nemažai naujienų „Paviljono“ knygų savaitgaliui parengė Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. „Šnipų romanų“ gerbėjus, be abejo, turėtų sudominti Johno le Carré knyga „Šnipų palikimas“. Šis autorius – buvęs žvalgybininkas, darbą Didžiosios Britanijos saugumo struktūrose kadaise išmainęs į rašytojo plunksną ir tapęs neginčijamu vadinamojo „šnipų romano“ žanro klasiku.
Piteris Gijomas, MI6 veteranas, leidžia užtarnauto poilsio dienas šeimos ūkyje Prancūzijoje. Tačiau netikėtai iš Londono ateina laiškas, kviečiantis jį skubiai atvykti į savo senąją tarnybą. Kas nutiko? Aiškėja, kad atgijusios Šaltojo karo šmėklos kėsinasi jam sujaukti gyvenimą: naujoji karta, apie Berlyno sienos laikus žinanti tik iš pasakojimų, yra pasišovusi išnarstyti kadaise tarnybos vykdytų slapčiausių operacijų aplinkybes ir nustatyti, kas atsakingas už anuomet didesnio gėrio labui pralietą nekaltų žmonių kraują... Pindamas praeities ir dabarties įvykius autorius subtiliai kuria slaptųjų tarnybų darbą itin tikroviškai atskleidžiantį, netikėčiausių vingių ir ryškių personažų kupiną pasakojimą. Apgaulė čia žengia koja kojon su meile ir pasitikėjimu, o moralinės dilemos neatsiejamos nuo likimo grimasų.
Kita labai laukiama knyga – visame pasaulyje plačiai aptarinėta Ali Smith knyga „Ruduo“. Ali Smith – savito stiliaus, į ne vieną dešimtį pasaulio kalbų verčiama, daugybę prestižinių premijų pelniusi škotų rašytoja, šiuolaikinės literatūros grandė. Net keturis kartus buvo nominuota vienai svarbiausių anglosaksiškame pasaulyje „Man Booker“ premijai. Pastarąjį kartą, 2017 m., – būtent už šį romaną. Ruduo. Laikas miglų, gausos sultingų vaisių. Du seni bičiuliai – šimtametis Danielis ir 1984-ųjų gimimo Elizabet – kalbasi apie praeitį, ateitį, paveikslus, vardus, melą ir atmintį. O tuo metu Jungtinė Karalystė – labai susiskaldžiusi po ką tik nutikusio lemtingo istorinio įvykio. Dviejų skirtingų kartų bičiulių ryšys – lyg atsvara eižėjančiam ir svetimėjančiam pasauliui.
Šis įstabių apmąstymų apie turtų, pasiekimų ir nuopelnų prasmę kupinas romanas – pirmoji metų laikams skirto Ali Smith knygų ketverto dalis. Kas mes esame? Kas mus formavo? Šekspyriškas kandus sąmojis, kytsiška melancholija, gaivališka septintojo dešimtmečio poparto energija. Po skirtingus laikus klaidžiojantis „Ruduo“ pasakoja apie senatvę, laiką ir meilę. O metų laikai, kaip visada, keičia vienas kitą.
Dar viena naujiena intelektualiosios prozos mėgėjams – belgų kilmės prancūzų rašytojos Amélie Nothomb knyga „Plak, širdie“. Ši rašytoja apdovanota daugybe literatūrinių prizų, tarp jų – Prancūzų akademijos premija.
Šiame romane veikia moterys: Diana, jos motina, pavydžioji Mari, motinos labiau mylima sesuo Selija, lipšnioji Elizabeta, savanaudė Olivija. Jas priešina konkurencija ir vienija moteriškas solidarumas. Jų pasaulis sudėliotas iš kasdienybės stereotipų: grožis, pinigai, profesija, sėkmė – taip įsivaizduojama laimė.
Naujos R.Aškinytės ir G.Kazlauskaitės knygos
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla pristatys ir lietuvių rašytojų naujienas. Labai laukta buvo Rasos Aškinytės nauja knyga „Istorija kaip upė“. Tai – penktasis šios vienos įdomiausių lietuvių rašytojų romanas. Knygoje remiamasi dviem Lietuvos istoriniais įvykiais: antrąja pranciškonų kankinyste, įvykusia Vilniuje apie 1369 m. ir aprašyta Baltramiejaus iš Pizos knygoje, ir XVIII a. vykusiais raganų teismais. Taip pat kūrinyje įvesta mūsų laikų siužetinė linija.
Šioje knygoje juda amžinasis gyvybės ir mirties ratas. Jį laiko upėje suka gimdytojos, pribuvėjos, motinos, žoliautojos, nusikaltėlės ir policininkės, tikinčiosios ir bedievės. Jos keliauja per epochas nuo praamžių, nuo pagonybės iki krikščionybės – ir iki šių dienų. Holė, Konstancija, Gina G., Ubagė susijusios nematomais saitais. Jas vienija nepasotinamas meilės alkis ir būtiškasis išsipildymo troškimas. „Vadink mane „sese!“ – sako knygos herojės. Seserystė skleidžiasi per atjautą artimui, nepasotinamą meilės ilgesį ir viską ištveriančią motinystę. Visos moterys paslaptingai susietos su upe, atplukdančia panašius ar net sutampančius likimus. Jų rūpestis artimu gretinamas prie fatališko, beveik kriminalinio žiaurumo, o dialogai su Dievu, kokiu juo tikima, visais laikais tampa vienintele atrama. „Tai tik meilė, nieko daugiau“, – sako Ubagė.
Poezijos mėgėjus turėtų sudominti nauja, ketvirtoji Giedrės Kazlauskaitės knyga „Gintaro kambarys“. Poetė atsiriboja nuo skambių žodžių, pasikliauja konkrečių patirčių, būsenų bei vaizdų perėjimu į poezijos kalbą ir sukuria ypatingą tikrumo įspūdį.
XVII amžiaus filosofija ir prievarta metakine
Filosofinę literatūrą leidžianti leidykla „Jonas ir Jokūbas“ „Paviljono“ knygų savaitgaliui parengė dvi naujienas.
Pirmoji iš jų – anglų filosofės Anne Conway knyga „Seniausios ir naujausios filosofijos pradai“. Ji parašė vienintelį savo veikalą, kuris buvo išleistas 1690 metais. Kaip teigiama knygos pristatyme, „jos filosofija yra originalus atsakas į pagrindines laikotarpio filosofines problemas. Kurdama savitą ir elegantišką filosofinę sistemą A.Conway remiasi ankstyvųjų ir moderniųjų mąstytojų idėjomis. Nenuostabu, kad jos amžininkai ją išskirtinai vertino. A.Conway, kaip ir daugelis ankstyvųjų naujųjų laikų moterų, liko istorijos nuošalyje“.
Kuomet veikalas XX a. buvo pradėtas iš naujo skaityti, tapo sunku suprasti jo filosofinę reikšmę. Kadangi tekstas remiasi krikščioniškais, žydiškais ir platoniškais šaltiniais ir kadangi pati Conway laikėsi plačių ir netradicinių pažiūrų, tyrinėtojams sunku rasti tikslią perspektyvą, kuri atskleistų jos filosofinę mintį.
Visiems besidomintiems kinu rekomenduojama ir Nerijaus Mileriaus monografija „Žiūrėti į žiūrintįjį: kinas ir prievarta“. Joje pristatomas prievartos metakine tyrimas, vykdytas 2016–2018 metais. Monografijoje interpretuojami M.Antonioni, S.Kubricko, M.Haneke’s, A.Amenábaro kino kūriniai bei jų vizualizuotos kinematografinės prievartos formos. Monografija skirta filosofijos, kino, vizualumo, kultūros studijų specialistams, taip pat visiems, besidomintiems kino filosofijos, vizualumo ir kino teorijos klausimais.
W.Gombrowicziaus filosofija, vėlyvasis A.Škėmos kūrinys
Praėjusiais metais didelio susidomėjimo sulaukė Witoldo Gombrowicziaus „Lenkiški dienoraščiai“, o šiais metais tą knygą išleidusi leidykla „Odilė“ išleis dar vieną šio autoriaus knygą „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos“.
Ši knyga – puikių įžvalgų ir subtilaus humoro kupina knyga, kurioje originaliai interpretuojamos svarbiausių Vakarų Europos filosofų idėjos. Kartu joje atsiskleidžia ir savita paties rašytojo gyvenimo filosofija. Todėl „Filosofijos kursas“ laikomas raktu, padedančiu atverti ir suprasti visas W.Gombrowicziaus knygas.
W.Gombrowiczius visą gyvenimą žavėjosi filosofija, dėstė ją Argentinos kavinėse ir salonuose susirinkusiems lenkų emigrantams ir jauniems argentiniečių intelektualams. Filosofiškai rašytojas pasitiko ir mirtį – 1969 m. pavasarį Vanse, Pietų Prancūzijoje, savo žmonai ir draugui skaitydamas žaismingas filosofijos istorijos paskaitas. Šį kursą, sudiktuotą prancūziškai per šešias ir ketvirtį valandos, dabar galėsime skaityti ir lietuviškai.
Intriguojanti knyga visiems, besidomintiems lietuvių literatūros klasika, bus ir toje pačioje leidykloje išeisiantis Antano Škėmos kūrinys „Izaokas“. „Izaokas“ – vienas paskutinių A.Škėmos (1911–1961) parašytų kūrinių. Jame aistringai ir su geliančia ironija svarstomi kaltės ir keršto, laisvės ir prasmės absurdiškame pasaulyje klausimai.
Apysakos rankraštį rašytojas 1961-ųjų rugsėjį atsivežė į Santaros-Šviesos suvažiavimą. „Pasirūpinkite mano knygute, nes, jei ne jūs, niekas jos neišleis“, – sakė Škėma, „Izaoką“ patikėdamas Vytautui Kavoliui. Rugsėjo 11-ąją, grįždamas iš Santaros-Šviesos suvažiavimo, rašytojas žuvo automobilio katastrofoje.
Modernybė ir žvilgsnis į ateitį
Leidykla „Odilė“ „Paviljono“ knygų savaitgaliui pristatys dar du intriguojančius kūrinius. Vienas iš jų – Nikolajaus Krainskio knyga „Nakties tamsybėse“.
„Jūs dar nežinote, kad tiesos ieškojimas – tai beprotybės požymis?“ –aiškina medikams į beprotnamį patekęs tiesos ieškotojas ponas Žukovskis. Vilniuje sukurta ir 1912 m. pasirodžiusi drama „Nakties tamsybėse“ – įspūdingas modernizmo literatūros kūrinys. Jos autorius – Vilniaus Freudu vadinamas Rusijos imperijoje ir pasaulyje atradimais išgarsėjęs mokslininkas, pirmasis Vilniaus apygardos psichiatrinės ligoninės Naujojoje Vilnioje direktorius.
Pirmą kartą lietuviškai publikuojamą dramą knygoje lydi aktualumo nepraradę psichologiniai ir filosofiniai N.Krainskio tekstai. Knygoje keliami ir svarstomi esminiai tiesos, teisingumo, maišto prieš tikrovę, prasmės, mokslo tironijos, totalios valdžios prievartos, individo laisvės ir tradicinių humanizmo vertybių likimo klausimai.
Tuo tarpu Marijus Gailius knygoje „Oro“ mus nukelia į ateitį. Tai romanas apie dviejų laikotarpių Lietuvą – mūsų dienas ir šio amžiaus pabaigą, jau po pasaulinio potvynio. Blaškydamasis tarp šeimos santykių ir virtualybės, ateities žmogus apmąsto, ko mūsų laikų žmogus nepastebėjo, kam nespėjo užkirsti kelio. Atmintį patikėjęs išorinėms struktūroms, naujasis žmogus nebegali suprasti priežasčių, kodėl netenka tikrovės.
Tai tekstas apie ateities nostalgiją. Netekę kultūrinės atminties ir politinės valios, stebėdami jūros pasiglemžtą Palangą ir Nidą, lietuvių kalbos naujakalbe prabylantys lietuviai žengia į XXII amžių.
„Apostrofos“ naujienos
Naujienų šiam renginiui paruošė ir leidykla „Apostrofa“. „2017 metais viršijau savo metų vidurkį ir išleidau net 10 naujų pavadinimų, tad šiemet derlius kiek kuklesnis, – sako šios leidyklos siela Giedrė Kadžiulytė. – Nuo praeitų metų „Paviljono“ savaitgalio išleidau 4 naujas knygas, beje, šiek tiek atspindinčias temines ir žanrines „Apostrofos“ proporcijas, nors poezijos šįkart netipiškai daug: viena filosofinė verstinė – Eugeno Finko „Laimės oazė: esė apie žaidimo ontologiją“ ir vienas lietuvių autorės esė rinkinys – Giedros Radvilavičiūtės „Tekstų persekiojimas: esė apie rašytojus ir žmones“, dvi lietuvių autorių poezijos knygos, viena iš jų Kęstučio Navako „Net ne“. Antra – penkiolikos metų leidyklos jubiliejaus proga (netyčia išėjo, nors gana simboliškai) išleidau „Apostrofos“ pirmosios knygos autoriaus Mindaugo Valiuko poezijos knygą „Mokytojas mirti ir kitos poemos“, kuri bus „Paviljone“ skambiai pristatyta. Turėsim ir jau senokai išparduotų ankstesnių M.Valiuko knygų „Vogta vinis“ ir „Dambrelis“ egzempliorių, kurias autorius mielai pasirašys”.
Ketvirtojoje M.Valiuko – rašytojo režisieriaus, dainų atlikėjo – poezijos knygoje „Mokytojas mirti ir kitos poemos“ esminę poziciją tebeužima paradokso poetika, kuria persmelkta ir ankstesnė poeto kūryba; čia poetinė mintis tebėra stipriai „įvaizdinta“, suskaidyta talpiomis prasmės pauzėmis.
Poema „Rūko sultys“ – tai trumpų ir labai trumpų eilėraščių knyga, savotiškas trieilių knygos „Dambrelis“ tęsinys. Poema „Dausprungas. Skundų knyga“ – tai poeto alter ego poezijos nuotykis, kurio „autorius“ ir literatūrinis subjektas yra išgalvota asmenybė Dausprungas.
Renginiui Stasys Eidrigevičius ir „Apostrofa“ taip pat išleidžia jo jubliejiniams metams skirtus du sieninius 2019 dvikalbius kalendorius „Stasys Eidrigevičius | 2019 | Knygos menas vaikams | Book Art for Children“ ir „Stasys Eidrigevičius | 2019 | Pastelės | Pastels“. Leidykla skelbia, kad prekyboje bus ir bibliofilinių numeruotų jo tarmiškai parašytos knygos „Giedanti gaidžio galva“ egzempliorių bei jo iliustruota Tadeuszo Różewicziaus poezijos knyga „Vanduo puodelyje“.
Asmeniškas Lietuvos portretas ir linksmas pasakojimas apie neegzistuojančią grupę
Leidykla „Lapas“ šiame renginyje pristatys dvi neseniai išleistas knygas. Viena jų – Felixo Ackermanno knyga „Labai blogai arba liuks: 8 pamokos apie Lietuvą“.
2011–2016 metais Lietuvoje su šeima gyvenęs vokietis istorikas ir miesto antropologas Felixas Ackermannas patyrusiu žvilgsniu skrodžia kiaurai posovietinės visuomenės fasadus: pastatų, žmonių viešo elgesio, valstybės institucijų, paslaugų, o svarbiausia – kalbų ir tapatybių. Apie Lietuvą autorius pasakoja kaip nepaprastai įdėmus ir sąžiningas jos gyvenimo stebėtojas, atvykęs čia iš išorės, bet matantis ir suprantantis jos rūpesčius ir problemas iš vidaus. Siūlydamas gyvenimiškai autentišką, taikliai reflektuojantį ir literatūriškai įtaigų šiuolaikinės Lietuvos portretą autorius klausia skaitytojo: kaipgi čia yra – viskas labai blogai ar vis dėlto – liuks?
Kita šios leidyklos knyga jau sulaukė didelio dėmesio – tai Kastyčio Sarnicko knyga „Turnė“, turinti sudominti visus, kuriems patinka muzika ir kurie nori šmaikščiai, labai gyvai parašyto kūrinio.
Kastytis Sarnickas puikiai lietuviams pažįstamas kaip Kastetas iš grupės „G&G Sindikatas“. Ši knyga – tai pirmasis jo romanas apie neegzistuojančią kultinę roko grupę „Alkūninis velenas“.
Praeityje – 15 metų muzikinės karjeros, priešakyje – 10 dienų koncertinis turas po Airijos ir Didžiosios Britanijos miestus. Vėdaras, Raketa, Pigis ir Guolis darkart susipakuoja savo instrumentus ir paskui vadybininką Rolandą lipa į lėktuvą, tik gerai nežino kodėl. Laikai pasikeitė, maišto kultūra numirė, viską pakeitė pozavimas gražioms nuotraukoms žurnalų viršeliams ir socialiniams tinklams. Ar gali tokiame pasaulyje egzistuoti „Alkūninis velenas“, užgimęs priplėkusiame garaže iš begalinės meilės muzikai ir draugystės? Ar pavyks grupės nariams prisiminti, kodėl jie paauglystėje paėmė gitaras į rankas? O gal ieškodami atsakymo jie tiesiog nuskandins savo liūdesį neišsenkančioje alkoholio jūroje?
Karalienės Bonos virtuvė ir Žydų gatvės istorija
Leidykla „Aukso žuvys“ šiam renginiui naujienų nepristatys, tačiau atkreips dėmesį į neseniai išleistas knygas. Viena jų – Jolitos Bernotienės ir Rasos Leonavičiūtės knyga „Karalienės Bonos virtuvė“.
„Karalienės Bonos virtuvė“ – istoriškai pažintinė ir gastronominė kelionė, pristatanti vieną ryškiausių XVI a. LDK asmenybių – Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę Boną Sforcą. Tai pirmoji lietuvių autorių knyga apie šią nepelnytai užmirštą valdovę, kuri atitekėdama į LDK ir Lenkiją savo kraityje atsinešė ištisą Renesanso epochą.
Knygoje populiariu stiliumi pasakojama šios išsilavinusios, charizmatiškos ir ambicingos moters istorija: vaikystė, branda, nutekėjimo į LDK ir Lenkiją aplinkybės, valdymo ypatumai, reformos, diegtos šalyje, dvare, virtuvėje, santykiai su šeima – vyru Žygimantu Senuoju, sūnumi Žygimantu Augustu, marčiomis ir dukromis, tapusiomis svarbiomis Europos politinės arenos figūromis.
Ne tik skaityti, bet ir patirti istoriją autorės kviečia į virtuvę – knygoje pateikiami 29 modernizuoti Renesanso laikų receptai, kurie, tikėtina, buvo žinomi ir Bonos dvare. Teigiama, kad Bona Sforca ne tik atnešė į Lietuvą itališkų patiekalų madą, bet ir suformavo Viduržemio jūros virtuvės tradiciją.
Kita knyga – Aelitos Ambrulevičiūtės, Gintės Konstantinavičiūtės, Giedrės Polkaitės-Petkevičienės parengta knyga „Prabilę namai. Žydų gatvės kasdienybė XIX–XX a. (iki 1940 m.)“.
Šis kultūrinis pažintinis gidas po Žydų gatvę – tarsi surastas pradingęs archyvas. Jame nuosekliu pasakojimu, nuotraukomis, brėžiniais ir kita medžiaga atkuriamas XIX–XX a. gatvės vaizdas: išlikę ir neišlikę pastatai, gyventojų vardai, jų veiklos barai ir kasdienio gyvenimo detalės.
Tuo tarpu „6Chairs Books” išleis knygą, kuri turėtų sudominti visus, besidominčius menu – tai menotyrininko Valentino Klimašausko kūrinys „Daugiakampis“, kuris bus pristatytas ir „Paviljono“ knygų savaitgalio metu.
Bus ir knygų užsienio kalbomis
Norintys skaityti knygas užsienio kalbomis renginyje taip pat ras sau naujienų. „Juodas šuo“ demonstruos skaitytojams iš Amerikos atgabentas, okupaciniu laikotarpiu išeivijoje leistas lietuviškas knygas. Knygynas „Six Chairs Books“ žada atsivežti tokių įdomybių, kaip Jono Meko „Conversations with Film-makers. Movie Journal Columns 1961-1975“ (Spector Books, 2018), Oraib Toukan „Sundry Modernism“(Sternberg Press, 2017), „REALLIFE Magazine: Selected Writings and Projects 1979-1994“ (Primary Information, 2013), Eyal Weizman „Forensic Architecture. Violence at the Threshold of Detectability“ (The MIT Press, 2018) .
Knygynas „eureka!” atvyks su gausiu literatūros anglų kalba asortimentu, iš kurių labai rekomenduos šias naujas knygas: Haruki Murakami „Killing Commendatore" (Knopf, 2018), Neil MacGregor „Living with the Gods: On Beliefs and Peoples" (Allen Lane, 2018), Umberto Eco „History of Beauty" (Rizzoli International Publications, 2017), Leonard Cohen „The Flame" (Canongate, 2018), Olga Tokarczuk „Flights" (Fitzcarraldo Editions, 2018) ir kitą jos knygą „Drive Your Plow Over the Bones of the Dead" (Fitzcarraldo Editions, 2018).
Visas vyksmas vyks lapkričio 30 – gruodžio 2 d. Vilniuje kultūros klube „Paviljonas“ (Pylimo g. 21B, Vilniuje). Renginiai nemokami.
