Paskutinę S.Gedos (1943–2008) eilėraščių knygą „Siuita Virginijai“, kurią poetas parengė ir Rašytojų sąjungos leidyklai įteikė pats, skaitėme jau po autoriaus mirties. Tai meilės poezija, kurią jis rašė sunkiu gyvenimo laikotarpiu, tačiau pačios knygos pamatyti nespėjo. Paliko mums.
„Visas šitas/ gyvenimas, baltos lelijos ir gulbės,/ jų lizdai jau seniai nušviesėjusiuos melduos,/ nendrėse, nepasiekiamuos man vandenynuos,/ meilė, vaikai ir poezija“, – knygoje rašo S.Geda.
Galbūt kažkas „Siuitoje Virginijai“ ieškojo apibendrinimų, galbūt tikėjosi poeto žvilgsnio į kūrėjo lemtį, susitaikymo su šia lemtimi, galbūt vylėsi rasti atsakymą, kas ir kodėl šis poetas buvo. Klausimų – daug. Ar įmanoma į juos atsakyti?
„Subrendęs poetas subtiliai apdainuoja tai, kas asocijuojasi su žmogaus intymiausių svajų ir troškimų pasauliu. Jį traukia ir žavi tobulas moters kūno grožis, jos kūno formų dailumas, kuris užlieja nežemiška šviesa, verčia paliegusį kūną kabintis į gyvenimą. Jis svajoja apie idealų savo alter ego, kuris padėtų atgaivinti tikėjimą gyvenimo prasmingumu. Mylima moteris, kenčiančiai nuo būties beprasmiškumo sielai yra ir būdas, padedantis vaduotis iš nykaus, niokojančio dvasią vienišumo jausmo, kuris, praradus būties prasmę, neretai tampa jau nepakeliamas“, – įspūdį apie „Siuitą Virginijai“ dėstė prof. A.Andrijauskas, šią meilės eilėraščių knygą vadindamas vienu emocionaliausių ir muzikaliausių S.Gedos poetinių rinkinių.
„Viena paslaptis amžinai liks išsaugota,/ niekam apie tai aš nepasakosiu,/ neištarsiu nei žodžio,/ niekas nesužinos, jog pasitaikė akimirkų,/ kai mūs širdys plakė išvien,/ niekas nesužinos, kad tavo glėby/ aš užsnūdau iš meilės“, – paskutinėje savo knygoje rašo poetas.
Kalbėtis su likimu
Literatūros profesorė Viktorija Daujotytė monografijoje „Tragiškasis meilės laukas: Apie Sigitą Gedą: iš poezijos, užrašų, refleksijų“ mėgino aprėpti poeto gyvenimo ir kūrybos erdvę, apčiuopti šio kūrėjo esmę. Kaip yra sakiusi pati autorė, jai norėjosi kalbėti ne tik apie poeziją ir poetą, bet kalbėtis su poeto likimu – gaivališku, kuriančiu ir griaunančiu, tragišku.
Tai poetas, savo gelme, nepaprastu gaivališkumu, galinga vaizduote, mąstymo aštrumu stebinęs visus, palikęs mums neįtikėtinų kūrinių.Skaitytojai, rašytojai, kritikai, literatūros ir kitų sričių mokslininkai sveikino prof. V.Daujotytę parašius išsamią ir drąsią knygą, mėginančią atsakyti ir į klausimus, kurie, matyt, kilo ne vienam žmogui, ypač, paskutiniais S.Gedos gyvenimo metais. Tačiau kelių visuomeninių organizacijų vadovams pasirodė, kad ši monografija – „moraliai ydinga“, kelianti „grėsmę valstybės autoritetui ir nacionaliniam saugumui“.
K.Vanago/BFL nuotr./Prof. A.Andrijauskas – knygos apie S.Gedą sudarytojas. |
Naujos knygos apie poetą, vertėją, dramaturgą S.Gedą sudarytojas prof. A.Andrijauskas – vienas iš šimto mokslininkų, rašytojų, kritikų, užstojusių kolegę ir pasipiktinusių išpuoliu prie ją. „Žymios literatūros mokslininkės ir pedagogės darbą ėmėsi niekinti žmonės, nepajėgę suvokti jo esmės“, – buvo rašoma viešame laiške.
Rėžis, kurį paliko
Dabar, skaitytojus pasiekus dar vienai knygai apie S.Gedą, A.Andrijauskas įsitikinęs, kad tiek V.Daujotytės, tiek ši knyga, pavadinta „Sigitas Geda: Pasaulio kultūros lietuvinimas“, parodo, jog lietuvių literatūros istorijoje nebuvo šiam poetui lygios figūros.
„Sąmonės nuskaidrėjimo akimirkomis S.Geda kūrė įstabius poetinius šedevrus, savo vaizdinga ir imlia kalba perteikė prieštaringą epochos dvasią, nonkonformistinės pakraipos menininkų jausmus, džiaugsmus, tragiško nusivylimo ir sielvarto kupinus išgyvenimus. S.Geda – minties poetas, kuris lietuvių poeziją pakylėjo į kitą amžinybės ir gelminės metafizinės daiktų, reiškinių esmės ieškojimo lygmenį“, – dėstė knygos sudarytojas.
Jis siūlo nepamiršti ir kitų S.Gedos kūrybinės veiklos barų – pirmiausia, vertimų, kurie, anot profesoriaus, savo mastais neturi analogų lietuvių literatūroje. „Tai nėra joks jo nuopelnų pervertinimas, o objektyvi išmatuojama realybė. S.Geda – iškiliausias mūsų vertėjas, prakalbinęs lietuviškai daugybę didžiųjų sakralinių ir pasaulietinių įvairių civilizacijų ir tautų poezijos tekstų“, – primena prof. A.Andrijauskas.
Leidyklos nuotr./Knygos apie S.Gedą viršelis. |
Šioje knygoje apie 30 autorių – A.Andrijauskas, V.Daujotytė, Vytautas Rubavičius, Stasys Mostauskis, Vytautas Martinkus, Rasa Žiemytė, Loreta Žvironaitė, Naglis Kardelis ir kiti – pateikia savo mokslinius straipsnius. „Šie žmonės labai skirtingais požiūrio taškais įvertina tikrąjį S.Gedos mastelį. Tai poetas, savo gelme, nepaprastu gaivališkumu, galinga vaizduote, mąstymo aštrumu stebinęs visus, palikęs mums neįtikėtinų kūrinių“, – „15min“ kalbėjo mokslininkas.
Pasak jo, visai neseniai laidodami poetą Justiną Marcinkevičių, suvokėme, kad jis – vienas didžiųjų Lietuvos tautinių poetų, palikusių gilų rėžį lietuvių kultūroje, tautos sąmonėje. „Tačiau S.Geda, savo archajiška ir kartu modernia kalba, mūsų literatūros istorijoje ir poezijos tradicijoje, mano įsitikinimu, paliks nepalyginamai gilesnį rėžį. Tai tarsi galingas aisbergas mūsų kultūros platybėse, kurio kol kas matoma tik menkutė dalis. Šis poetas yra suaugęs ne tik su gimtosios Dzūkijos žeme, bet su visa Lietuva, jos archajiškiausiais mūsų pagoniškos kultūros sluoksniais, istorija, kalba, kraštovaizdžiais, žmonėmis“, – akcentavo prof. A.Andrijauskas, daugiau kaip 50 metų pažinojęs S.Gedą.
Knygos „Sigitas Geda: Pasaulio kultūros lietuvinimas“ pristatymas – balandžio 20 d., trečiadienį, Rašytojų klube, Sirvydo g. 6, Vilniuje.