Iki šiol tarp Lietuvos krikščionių labiausiai yra paplitęs 1972 m. išleisto kun. Česlovo Kavaliausko Naujojo Testamento vertimas. Aplinkybė, jog 2022-aisiais bus minimos pusės amžiaus nuo pirmosios Č. Kavaliausko Naujojo Testamento vertimo laidos, metinės, tapo veiksniu paskatinusių LBD imtis naujo visiems krikščionims svarbiausio teksto vertimo.
„Pradėjome nuo minties, kad reikėtų komentarų, padėsiančių geriau suprasti Biblijos tekstą. Tokius prašymus girdime jau ne vienerius metus, – apie tai, kaip gimė idėja vėl versti ir leisti Naująjį Testamentą, dalijosi LBD direktorė Vilhelmina Kalinauskienė. – Todėl pirmoji mintis, kurią svarstėme, buvo išversti jau esamus ekumeninio Prancūzijos Biblijos draugijos leidimo komentarus. Tačiau po pirmųjų bandymų tapo aišku, kad tiesioginis vertimas lietuviškam Biblijos tekstui netinka, nes kai kurie komentarai dėl kalbos specifikos netenka prasmės, yra kitų vietų, kurios prašosi paaiškinimo.“
LBD Valdyba nusprendė, kad daug efektyviau būtų pastangas skirti naujam vertimui, jį papildant komentarais. „Tad mintis apie naują Šventraščio vertimą dar prieš kelis metus atrodžiusi visiškai nereali, pradėjo pildytis, kol 2015 metais Vokietijos Biblijos draugija parėmė pirmąjį žingsnį – Evangelijos pagal Morkų vertimą, kurio signalinį leidimą spėjome atspausdinti ir padovanoti ekumeninės savaitės pamaldų dalyviams įvairiuose šalies miestuose,“ – pasakojo V. Kalinauskienė.
Paklausta kaip subrendo mintis imtis versti Naująjį Testamentą, viena vertėjų, I. Gudauskienė „15min“ sakė: „Visų pirma apie naują Biblijos vertimą pradėjau galvoti karts nuo karto žvelgdama į praeitį – į Biblijos vertimų į lietuvių kalbą istoriją. Joje matai tam tikrus dėsningumus – pastovų vertimo tradicijų atsinaujinimą, ženklius vėlesnių vertimų įnašus į jau esamą kraitį. Imi suvokti, kad viso šio reikalo dinamika turi tęstis, kad ji yra labai svarbi mūsų religiniam ir plačiąja prasme kultūriniam išprusimui. Kiekvienas naujas Biblijos vertimas ir komentarai gali tapti gera proga atnaujinti susidomėjimą ja, pagilinti jos pažinimą.“
Vertėjams buvo aišku, kad reikia pradėti nuo evangelijos. Evangeliją pagal Joną kartu su kitais Jono tradicijai priskiriamais raštais – Apokalipse Jonui, laiškais – buvo nuspręsta palikti vėlesniems laikams.
Liko apsispręsti, nuo kurios iš trijų, Morkaus, Mato ir Luko, sinoptinių evangelijų (taip vadinamų, nuo graikiško žodžio „synopsis“, kuris reiškia kartu apžvelgti, kadangi jos turi daug panašumų, bet taip pat ir skirtumų) pradėti vertimo darbus.
„Apsispręsti nebuvo sunku, – pasakoja I. Gudauskienė. Evangelija pagal Morkų yra laikoma ankstyviausia. Manoma, jog kaip vienu iš šaltinių ja rėmėsi savo pasakojimus kurdami Lukas ir Matas. Taigi šaltinio statusas yra labai svarbus vertimo eigoje, gal ne tiek dėl paties Morkaus vertimo, kiek vėliau dėl kitų dviejų – Mato ir Luko, nes gali lyginti paralelines vietas, matyti, kiek perimamas ir kaip kinta vėlesnių autorių vartojamas žodynas, kokie nauji niuansai atsiranda.
Be to, kalbiniu požiūriu Evangelija pagal Morkų yra paprasčiausia. Morkus buvo žydas, kalbantis graikiškai, jis rašė paprasta, aiškia graikų kalba. Jo vartojamas žodynas yra palyginti neplatus, sintaksė nesudėtinga, specifiniai stiliaus elementai aiškiai atpažįstami. Pasirinkimas pradėti nuo šio teksto buvo tikrai geras.“
I. Gudauskienė studijavo Romoje biblistiką pas pasaulinio lygio profesorius, su kuriais bandė kartu versti pirmuosius biblinius tekstus, be to, ji antrą dešimtmetį dėsto biblistiką Lietuvos aukštosiose mokyklose.
„Ir visa tai tokia smulkmė, palyginus su tuo, kokia patirtis užklumpa, kai bandai praverti biblinį tekstą vertėjo pastangomis! Atsiduri tarsi kovos lauke be jokių ginklų. Gal ir nelabai vykus analogija, bet patirtis tikrai tokia, kad žinai labai mažai. Tenka ir vėl „revizuoti“ savo žinias. Tai tikrai kasdieninis iššūkis Tačiau žinai, kad po tokių pastangų ateina pažinimo džiaugsmas. Vis tik vertimo darbas nuo pradžios iki galo yra ir išlieka ‚sunkiu sunkumu‘, nes žinai, kad vertimas, kad ir koks geras būtų, originalo niekuomet ‚nepadvigubins‘“, – savo patirtimi verčiant Evangelija pagal Morkų dalinosi šventraščio specialistė.
I. Gudauskienė nesureikšmina ir to fakto, kad ji yra pirmoji moteris Lietuvos istorijoje vertusi Bibliją į lietuvių kalbą. „Kiekvienas faktas turi būti vertinamas aktualiam istoriniam-kultūriniam kontekste, o mes gyvename XXI a. Greičiausiai globalizacijos procesai taip paveikę mūsų mąstymą, kad šiandien visi esame „namie“ Europoje, pasaulyje. Moterų indėlis į biblistikos vystymąsi, kaip ir į Biblijos vertimų istoriją, pasauliniu mastu niekam ne naujiena“, – įsitikinusi vertėja.
Pašnekovė prisiminė, kad popiežiškajame Grigaliaus universitete ji studijavo pas biblistikos profesorę Bruna Costacurta, į kurios paskaitas didžiulėje auloje netilpdavo klausytojai, daugiausia, žinoma, vyrai, kurių didžioji dalis – kunigai.
„Manau, kad jiems buvo labai svarbu sekti šios profesorės moters mąstymo ir jos įžvalgų kitoniškumą, – svarstė I. Gudauskienė. – Aš išties laikau dideliu privalumu, jog šio vertimo eigoje dabar darbuojamės kartu su kunigu, biblistikos mokslų daktaru Danielium Dikevičium. Moteris nemąsto kaip vyras, o vyras kaip moteris.
Ir ačiū Dievui. Taip turime galimybę šiame darbe papildyti vienas kito kaip biblistų indėlį. Ypač kai iškyla klausimai ar prasideda probleminiai svarstymai, kai kuriame komentarus. Iš prigimties skirtingi gali pasiekti visapusiškesnę sintezę, kitaip tariant, geresnį rezultatą. Manau, tai galioja ir kitoms profesinėms sritims.“ LBD tikslas išleisti visą Naujojo Testamento vertimą. Su pirmuoju išverstu tekstu – Evangelija pagal Morkų – pradėta leisti signalinių sąsiuvinių serija.
LBD visus skaitančius kviečia dalintis savo nuomone apie naują vertimą, klausti, išsakyti savo pastabas. Skaitytojų pastebėjimai gali pakoreguoti tekstą ar padės verčiant kitus. Todėl savo įžvalgas galima rašyti adresu vertimas@biblijosdraugija.lt.
