- Kirils Vilhelms Ēcis, vertė Dovilė Kuzminskaitė
Brolis
mano brolis atvažiuos per Velykas
duosiu jam svogūnų lukštais dažytą kiaušinį
o naktį klausysiu kaip knarkia kitam kambary
man neleidžiama pažadinti brolio jis persidirbo Rygoj
jo mašina nepraėjo technikinės o nuoma pabrango
tu gi nepasiėmei kredito?
ne atsako nepakeldamas akių nuo sriubos lėkštės
po pietų eisim tapetuot svečių kambarį
kai brolis liepia paduot glaistymo peilį
aš paduodu glaistymo peilį
nes jis taip pasakė
kai išeina laukan parūkyt
aš tyliai persisveriu pro langą
ir kvėpuoju jo išpučiamais dūmais
tikras vyras kvepia cizom prakaitu ir sunkiais daiktais
kiekvieną rytą dvidešimt kartų pakilnoju didįjį pasaulio atlasą
po to minutę apžiūrinėju save veidrody
apie šitą broliui nepasakosiu
iš visų dalykų apie kuriuos jam nepasakosiu
šitas yra pirmas
naktį brolis su tėvu gers šnapsą
tai ką dabar darysi?
klaus tėvas
o brolis tylės šakute makaluodamas grybus po stiklainį
paskui nupiešiu ant sienos rakto skylutę
kol jis knarks kitam kambary
Tegyvuoja vaikai
2
dideli papai ar didelė šikna?
svarstėm
stovėdami po tiltu
ir laukdami kol praeis liūtis
visi sutikom
kad čia amžina dilema
ir kad
žmogaus esybė slypi sieloje ir akyse
jeigu sąžiningai
dabar apie tai galvodamas
jau nesu tikras
ar tikrai sutarėm dėl akių ir sielos
bet viena atsimenu tiksliai -
kai lietus išdžiūvo
ir išlindę iš po tilto
žiūrėjom į šlapią peizažą
baltas plastikinis maišelis
įstrigo laukinės obels šakose
jis vis dar juda
sušnibždėjo kažkas
ir mes barankom apmaustytais pirštais
prislinkom arčiau savo bejėgės aukos
- vertė Aistis Žekevičius
KLASIKA
ieškau nedidelio butuko palėpėje
kvepiančio terpentinu ir sėmenų aliejumi
ant grindų noriu tokių smulkių dažų dėmelių
kokias palieka neatsargi ranka
jame turėtų būti sienos
tokios gilios gilios sienos su įvairiausiais dalykais
ir lubos
visiškai švarios lubos
jame taip pat turėtų būti kėdutė
apsilaupiusiais dažais
dvi tokios
kad galėčiau ką nors tenai pasisodinti
o pats atsisėsčiau priešais
ir šitaip ilgai stebeilyčiau ir viską suprasčiau
noriu ir kriauklės su varvančiu kranu
kuris sako tekšt tekšt tekšt
ir drungnu karštu vandeniu
tikros meilės
ir vyno butelių laikiklio
kuriame laikyčiau močiutės česnakus
šalto ir murkiančio šaldytuvo
mėlyno durų kilimėlio
ir palangės
palangės su radijo imtuvu
kuriame nustatyta klasikos stotis
kurios neįmanoma perjungti
kad kai draugai ateitų į svečius
ir paklaustų
ko klausausi
galėčiau atsakyti – klasikos
ir
vien
tiktai
KLASIKOS
