– Kokių panašumų ir skirtumų turi knygų skaitymas ir maratono bėgimas?
– Galima sakyti ir kad nieko bendro neturi, ir kad labai panašūs – požiūrio klausimas. Ir knygų skaitymas, ir maratono bėgimas gali būti tam tikra meditacijos forma, būdas atsiriboti nuo išorinio pasaulio, pasinerti į savo mintis, reflektuoti. Man ir bėgimas, ir knygų skaitymas yra įkvėpimo ir kūrybiškumo šaltiniai.
– Ar knygų skaitymas gali paskatinti ekonomikos augimą?
Aš manyčiau, kad visuomenė, neskaitanti knygų, negali augti nei ekonomiškai, nei kitomis prasmėmis.
– Aš manyčiau, kad visuomenė, neskaitanti knygų, negali augti nei ekonomiškai, nei kitomis prasmėmis. Knygomis perteikiamos ne tik žinios, jos gali padėti formuoti vertybes, pakloti moralinį pagrindą, skatinti kūrybiškumą – be viso to visuomenės progresas nėra įmanomas.
– Koks knygų skaitytojas buvote vaikystėje? Mėgote skaityti ar nelabai?
– Nemėgau skaityti to, kas buvo liepta mokykloje. Nors kai kurios knygos, pavyzdžiui, R.Granausko „Gyvenimas po klevu“, paliko labai gilų įspūdį. Bet vaikystėje buvo labai daug knygų, kurias skaičiau ne po vieną kartą, o varčiau nuolat. Pavyzdžiui, Karlo May'aus „Vinetu“ arba daugelį J.Salingerio apsakymų ir apysakų žinojau beveik atmintinai. Dar namie buvo tokia gausiai iliustruota pažinimo džiaugsmo enciklopedija „Mokslas ir visata“, kurią varčiau šimtus kartų.
– Ar ekonomistai skaito pasakas? Kokias?
– Na, daugelis turbūt pasakytų, kad ekonomistai ne skaito, o seka pasakas (šypsosi). Vaikystėje turėjau labai mėgstamą pasakų rinkinį, kuris vadinosi, rodos, „Pasaulio šalių pasakos“, reiks susirasti, kai pradės skaityti vaikai.
– Ar skaitote knygas savo vaikams? Kokias? Kaip pasirenkate, ką skaityti?
– Dabar mano dukra mėgsta, kai aš prieš miegą kuriu pasaką, o ne skaitau. Tai kartais gerų nesąmonių prikuriu, bet jai patinka. Dabar kartais prieš miegą paskaitau B.Brazdžionio eiliuotą pasaką „Meškiukas Rudnosiukas“. Dukrai kyla nemažai klausimų apie siužetą, būna apie ką padiskutuoti.
– Kaip manote, ar ateityje augs vaikų, skaitančių knygas, skaičius? O skaitančių knygas suaugusiųjų skaičius?
– Tikiuosi, kad taip, nors modernios technologijos labai blaško dėmesį, jos sukuria daugiau alternatyvių, bet mažiau naudingų pramogų. Planuoju, kad kai mano vaikai pradės skaityti, vakarais turėsime bent poros valandų skaitymo metą, kuomet tapsime amišais.
– Ar svarstėte parašyti knygą vaikams? Jeigu tokią rašytumėte, koks būtų siužetas?
– Ne, nesvarsčiau. Pasaulyje yra išleista tiek labai labai labai gerų knygų, kad jame nėra vietos dar vienai vidutiniškai knygai. Galbūt kada nors pajausiu, kad turiu ir galiu parašyti ką nors labai svarbaus, bet iki tol knygų pasaulio eterio neteršiu.
– Ar knygos gali išmokyti meilės skaičiams? Kaip?
– Skaičių mylėti nereikia, skaičiai yra tik instrumentas, padedantis geriau suprasti ir atskleisti mus supantį pasaulį, o kartais jį ir pakeisti. Pasakos ir knygos gali atskleisti skaičių ir matematikos žavesį ir neribotą jos pritaikomumą.
