Knygų leidėja Eglė Jokužytė tęsia tradicijas ir jauniesiems skaitytojams dovanoja dar vieną unikalų leidinį – Neringos krašto metraštininko, rašytojo Viktoro Miliūno apsakymą „Neringa ir Naglis“. Tai nėra pirmoji iliustruota knyga neregiams – leidykla „Taško istorija“ jau yra išleidusi aštuonias knygas, kurių iliustracijas gali pamatyti, t.y., apčiuopti ir neregiai, tačiau naujasis leidinys yra ypatingas – legendai unikalias iliustracijas sukūrė neregys penkiolikmetis menininkas Reinoldas Kelpša.
Naudodamas aplikacijos techniką, pasitelkdamas antrines žaliavas bei atsitiktinai pasirinkdamas spalvas, Reinoldas savitai perteikė knygos personažus ir istorijos siužetus, per kuriuos skaitytojas kviečiamas pasinerti į kitokį pasaulio suvokimą.
Nuo gimimo nematantis berniukas sunkiai serga – jam regėjimą užtemdė piktybinis galvos auglys. Su liga vaikas kovoja visą gyvenimą, tačiau sveikatos problemos neatima iš Reinoldo gyvenimo džiaugsmo ir kūrybingumo. Kaip jam pavyko perteikti legendos herojus, kaip buvo kuriamos unikalios iliustracijos pasakoja leidėja Eglė Jokužytė.
– Egle, ši knyga unikali – ją gali skaityti ir iliustracijas matyti – apčiuopti, pajusti – ir matantys vaikai, ir neregiai. Kam ji skirta ir kodėl išleista dviem skirtingais tiražais?
– Ši knygelė išleista skirtingais dviem spaudos būdais – abiem leidiniams reikėjo skirtingų technologijų. Kodėl? Nes vienas šios knygos tiražas išleistas mums įprastu būdu – knyga skirta matantiems, o kita tiražo dalis – interaktyvi knyga, išleista naudojant naujausias technologijas – tai specialus leidinys skirtas visiems – ir matantiems, ir neregiams.
Vizualus knygų vaizdas panašus, tačiau jų skirtumą skaitytojai gali suprasti tik tuomet, kai jas laikys rankose. Abiejuose leidiniuose – tas pats rašytojo Viktoro Miliūno apsakymas ir tokios pat iliustracijos, kurias sukūrė nuo gimimo neregys penkiolikmetis menininkas Reinoldas Kelpša, tačiau interaktyviojoje knygoje jas galima pajusti liečiant pirštais. Abi knygos „Neringa ir Naglis“ versijos yra ypatingos ir kviečia skaitytojus pasinerti į kitokį – neregimo pasaulio suvokimą.
Vizualus knygų vaizdas panašus, tačiau jų skirtumą skaitytojai gali suprasti tik tuomet, kai jas laikys rankose.
Interaktyvios knygos leidžiamos nedideliais tiražais, nes tekstas atspausdintas ir Brailio raštu, o iliustracijos papildytos iškiliomis detalėmis – jas galima ir pamatyti, ir apčiuopti pirštais. Nauji pojūčiai atveria vaikams platesnę galimybę pajusti kūrinio ir iliustracijų grožį.
Tai ugdomojo pobūdžio leidiniai, siejami su vaiko jutimine, emocine ir socialine patirtimi. Iliustracijas galima apčiuopti užrištomis akimis – tai lavina vaiko atmintį ir gebėjimą susikaupti, išlaikyti dėmesį. Pasakojimas ir iliustracijos įtraukia vaikus į žaidimą – padeda pajusti neregimą pasaulį, pažinti neregių raštą, moko skaitytojus sąmoningumo ir empatijos.
Interaktyvi knyga pirmiausia suteikia galimybę neregiams patirti malonumą vartyti ir skaityti knygą su iliustracijomis.
Naujoje interaktyvioje „Neringa ir Naglis“ knygoje skaitytojai galės lytėdami pajusti Reinoldo kūrinius taip, kaip juos intuityviai matė iliustracijų autorius.
Be abejo, interaktyvi knyga pirmiausia suteikia galimybę neregiams patirti malonumą vartyti ir skaityti knygą su iliustracijomis. Juk knygų Brailio raštu skaitymas ir reljefinių paveikslėlių tyrinėjimas turi didelę reikšmę neregių gyvenimui – tai yra pagrindinės priemonės, kurios tobulina neregių pirštų jautrumą, lavina atmintį, turtina žodyną, padeda nepamiršti rašto.
– Kaip gimė idėja išleisti šią knygą?
– Vieną gražią dieną knygų leidyklos neregiams „Taško istorija“ komanda buvo pakviesta Neringos gimnazijos moksleiviams pravesti edukacinę programą „Pažinkime neregimą pasaulį“, kuri yra įtraukta į kultūros paso programą. Idėja suorganizuoti užsiėmimą kilo Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos ir Neringos gimnazijos darbuotojams.
Nuvykusi į biblioteką ir pamačiusi Neringos krašto metraštininko Viktoro Miliūno kūrybos ekspoziciją, nostalgiškai pasinėriau į vaikystės prisiminimus, kai skaitydavau šio rašytojo apsakymus „Evalduko metai“, „Evalduko vasara“ ir kitus kūrinius.
Tada ir gimė idėja išleisti knygą vaikams, pritaikytą ir neregiams, skirtą rašytojo Viktoro Miliūno atminimui pagerbti ir visam nuostabiam Neringos kraštui apdainuoti. Šį projektą ir interaktyvios knygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Neringos savivaldybė.
– Kodėl būtent „Neringa ir Naglis”, o ne kuris nors kitas Viktoro Miliūno kūrinys?
– Pirmoji mūsų išleista knyga pritaikyta ir neregiams buvo lietuvių liaudies legenda „Eglė žalčių karalienė“. Antroji knyga – „Baltijos valdovė“ – pasakoja apie garsiąją Jūratės ir Kastyčio istoriją, o trečioji lyg ir tęsia garsiausių legendų seriją – tai Viktoro Miliūno parašyta istorija – legenda apie „Neringą ir Naglį“.
Praėjusią vasarą Nidoje vykusiuose edukacinės programos „Pažinkime neregimą pasaulį“ užsiėmimuose moksleiviams buvo daug pasakojama apie Neringos metraštininko Viktoro Miliūno kūrybą. Tuomet pasiūlėme vaikams skaityti rašytojo kūrinius ir per vasarą balsuoti, kuris apsakymas jiems labiausiai patinka. Atrinkti labai skirtingi apsakymai, tačiau labiausiai knygos idėją atitiko apsakymas „Neringa ir Naglis“, nes jis labiausiai atspindi Neringos kraštą. Netrukus jau kibom į darbą...
– Šios knygos iliustracijos unikalios, ne tik tuo, kad nes jas gali apčiuopti, pajusti – „pamatyti“ ir neregiai, bet svarbiausia, kad jas sukūrė neregys. Kaip buvo kuriamos iliustracijos „Neringai ir Nagliui“?
– Ilgai svarsčiau, kas galėtų iliustruoti šią knygą. Labai norėjau, kad ją iliustruotų vaikai, bet mintyse galvojau, kad tai per daug sudėtinga – kaip vaikų kurtomis skirtingomis iliustracijomis išlaikyti knygos vizualinį vientisumą ir jų piešinius perteikti neregiams?
Tačiau nusprendžiau pabandyti daryti – o gal pavyks? Pirmas bandymas vyko praėjusią vasarą Nidoje – į kūrybines dirbtuves pakviestiems vaikams buvo pasiūlyta dalyvauti knygos iliustracijų kūrimo konkurse „Sukurk atviruką neregiui draugui“. Vaikai aktyviai ir smalsiai paniro į kūrybą, o įdomiausia dalis buvo rezultatas – neregė Vaida lietė pirštais vaikų darbus ir mažiesiems kūrėjams pasakojo, kokias detales ji mato.
Viso buvo sukurta 40 darbelių, o iš jų buvo atrinkti 5 kūriniai, kuriuos išleidome kaip atvirukus. Žinoma, norėtume atspausti visus kūrinius, tačiau tai brangus malonumas. Tad išleistas penkių atvirukų rinkinys, atspausdintas reginčiųjų ir Brailio raštu, su reljefiniu būdu perteiktomis vaikų kurtomis iliustracijomis.
Antras bandymas kurti iliustracijas „Neringai ir Nagliui“ gimė pavasarį – pirmojo karantino laikotarpiu. Tuokart regos ugdymo centruose besimokančius vaikus pakviečiau į specialiai mano sukurtą nuotolinę edukacinę pamoką-konkursą – įsitraukti į knygos „Neringa ir Naglis“ iliustracijų kūrimo procesą.
Visi darbai buvo savaip įdomūs, bet labiausiai susižavėjau Reinoldo atsiųstais darbais, sukurtais aplikacijos technika.
Prie šios iniciatyvos prisijungė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro, Kauno Prano Daunio ugdymo centro ir Klaipėdos regos ugdymo centro mokytojai bei mokiniai. Vaikai kartu su mokytojais ir tėveliais skaitė Viktoro Miliūno apsakymą „Neringa ir Naglis“, o po to pasinėrė į iliustracijų kūrimą, ir netrukus pradėjo mums siųsti savo nuostabius darbelius.
– Kodėl atrinktos būtent Reinoldo Kelpšos kurtos iliustracijos?
– Kaip visuomet, vertinti ir atrinkti vaikų pateiktas iliustracijas yra sudėtinga... Visi darbai buvo savaip įdomūs, bet labiausiai susižavėjau Reinoldo atsiųstais darbais, sukurtais aplikacijos technika, kurią jis atrado kartu su savo dailės mokytoja ir menininke Skaidre Butnoriūte. Mokytoja įkvėpė auklėtinį domėtis menu, padėjo atsiskleisti jo kūrybiniams gebėjimams.
Reinoldą pažįstu nuo aštuonerių, jis dalyvavo įvairiuose mano organizuotuose edukaciniuose projektuose ir su malonumu įsitraukdavo į interaktyvių knygų „Sparnuotosios raidės“ ir „Baltijos valdovė“ pritaikytų neregiams leidybą. Dar vaikas būdamas jis pateikė puikių patarimų, ką reikėtų patobulinti reljefiniuose piešiniuose, kad neregiai geriau pajustų iliustracijas.
Su metais vis stebėjau jo kūrybą ir supratau, kad atėjo laikas parodyti šio neregio jaunuolio meninius gabumus visiems. Kurdami iliustracijas naujai knygai dažnai bendravome. Kiekvienas susitikimas su Reinoldu man pačiai buvo didelė gyvenimo dovana. Norėjosi užsimerkti, patylėti ir paliesti, kad geriau pajusčiau tai, ką jis kuria.
Tikiuosi, kad skaitant knygą „Neringa ir Naglis“ šis jausmas palies ir jus. Su vaikais galėsite ne tik paskaityti Viktoro Miliūno apsakymą apie Neringos kraštą, bet ir pamatyti, paliesti ir pajausti iliustracijas taip, kaip jas jaučia Reinoldas.
Su metais vis stebėjau jo kūrybą ir supratau, kad atėjo laikas parodyti šio neregio jaunuolio meninius gabumus visiems.
– Jūs leidžiate ypatingas knygas vaikams. Šiais laikais, kai vaikai ir jaunimas prilipę prie kompiuterių ir išmaniųjų telefonų, ar juos dar galima sudominti knygų skaitymu?
– Taip, labai dažnai išgirstu tėvų klausimą, ką daryti kad vaikas pamėgtų skaityti knygas? Mano kaip leidėjos užduotis yra sudominti vaikus, kad jie paimtų į rankas ne išmanųjį telefoną, o knygą ir patirtų popierinių knygų skaitymo malonumą. „Neringa ir Naglis“ ir kitos mano interaktyvios knygelės yra kitokios – jos ne tik ugdo vaiko meninį suvokimą, bet ir atveria jiems naujų potyrių, kurie ilgam išlieka jo atmintyje.
O knyga apie „Neringą ir Naglį“ skirta sudominti ir pasakojama istorija, ir neregio kūryba. Paduodant knygelę vaikui į rankas galima plačiau pasakoti ir apie jos autorių, ir apie turinį, ir apie knygą iliustravusį dailininką – su vaikais reikia bendrauti apie knygas, tik taip ugdoma meilė knygai.
– Egle, dabar kalėdinis laikotarpis – tai puikus metas pirkti ir dovanoti knygas, dalytis gerumu. Kaip galima prisidėti prie akcijos, kad kuo daugiau specialiai išleistų unikalių knygų gautų neregiai?
– Leisdama įvairias grožines knygas vaikams tuo pačiu kviečiu įgyvendinti iniciatyvą „Padovanok knygą neregiui“. Kaip tai padaryti? Įsigydami bet kurią prekės ženklu „Taško istorija” pažymėtą knygą žmonės prisideda prie iniciatyvos – neregiams dovanojamų knygų.
Su vaikais reikia bendrauti apie knygas, tik taip ugdoma meilė knygai.
Yra geradarių, kurie tiesiog nuperka vieną ar kelias riboto tiražo brangias knygas, išleistas Brailio raštu su iškiliosiomis iliustracijomis, o mes jas padovanojame tiems žmonėms, kuriems labiausiai to reikia – neregiams. Norintiems gauti knygas, kviečiame regos negalią turinčius registruotis svetainėje www.taškoistorija.lt.
Grožinių knygų neregiams vaikams yra labai mažai. Palyginimui, 2019 m. grožinės literatūros vaikams ir jaunimui visus tiražus sudėjus buvo išleista apie milijonas knygų, o neregiams Brailio raštu tik 224 vienetai. Knygų Brailio raštu leidyba ir gamyba labai brangi, nes tai sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas. Be to, tos knygos kainuoja penkis-šešis kartus brangiau nei paprastos knygutės vaikams.
Interaktyvi pritaikyta ir neregiams knyga „Neringa ir Naglis“ išleista tik 300 egz. tiražu, iš kurių 70 vienetų yra skirtos įvairioms Lietuvos bibliotekoms. Trisdešimt knygų gerų žmonių dėka jau greitai iškeliaus pas neregius į namus. Dėkoju Vilniaus Balsių bendruomenei ir visiems prisidėjusiems, kurių surinktos lėšos prisidėjo prie knygų dovanojimo akcijos. Juk Kalėdos – gerumo, dalijimosi, dovanojimo metas.
