Ryški, nepaprastu sąmoju ir ypatinga menine vaizduote pasižyminti lenkų rašytoja O.Tokarczuk, lietuvių skaitytojui pažįstama kaip romanų „Praamžiai ir kiti laikai“, „Dienos namai, nakties namai“ autorė. Šiemet lietuvių kalba pasirodė ir autorės knyga „Bėgūnai“, pernai jai pelniusi prestižinę „Man Booker“ premiją. Šios knygos recenziją skaitykite čia.
2018-ųjų premija rašytojai iš Lenkijos atiteko „už pasakojamąją vaizduotę, kuri su enciklopedine aistra atstovauja ribų peržengimui kaip gyvybės formai“.
Kaip rašo wyborcza.pl, O.Tokarczuk apie jai atitekusią Nobelio literatūros premiją sužinojo važiuodama autostrada Vokietijoje, kur ji dalyvauja susitikimuose su skaitytojais. „Kai sužinojau, turėjau sustoti. Dar negaliu to suvokti. Labai džiaugiuosi, kad kartu su manimi apdovanojimą gavo Peteris Handke, kurį labai vertinu. Tai nuostabu, kad Švedijos akademija įvertino literatūrą iš centrinės Europos dalies. Džiaugiuosi, kad dar laikomės“, - portalui sakė rašytoja.
Vėliau savo puslapyje feisbuke ji dar kartą padėkojo: „Literatūrinė Nobelio premija! Džiaugsmas ir susijaudinimas atėmė man žadą. Labai dėkoju už visus sveikinimus!“
2019-ųjų premija austrui P.Handkei skirta „už įtakingą darbą, kuris su lingvistiniu išradingumu atrado žmogaus patirties periferiją ir specifiką“.
Jis yra laikomas vienu ryškiausių Austrijos rašytojų. Savo kaip rašytojo karjerą jis pradėjo kurdamas pjeses, o viena jų yra tapusi ir filmu – „Angelų miestas“, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Meg Ryan ir Nicolas Cage'as. Lietuvių kalba yra pasirodę keli P.Handkes kūriniai: „Tamsią naktį išėjau iš tylių namų“, „Kairiarankė moteris“, „Vartininkas bijo vienuolikos metrų baudinio“, „Trumpas laiškas, ilgas atsisveikinimas“, o pats autorius apdovanotas daugybe literatūrinių premijų, tarp kurių – ir Kafkos literatūrinis prizas.
„The Guardian“ rašo, kad šis austrų rašytojas yra daugiau kontroversiškas pasirinkimas nei O.Tokarczuk. Jis kilęs iš Slovėnijos, o nuo 1990 metų gyvena Paryžiuje. 2006 metais per Slobodano Miloševičiaus laidotuves jis sakė kalbą, kuri buvo plačiai kritikuojama. Tais pačiais metais dėl politinių pažiūrų jo kandidatūra buvo atsiimta iš Heinricho Heine'o premijos.
Galutiniame pretendentų sąraše buvo aštuonios pavardės, iš kurių buvo išrinkti du laureatai, nurodė Švedijos akademijos Nobelio komiteto pirmininkas Andersas Olssonas.
Pernai premijos neteikė
Premijos laureatams atiteks po aukso medalį ir 9 mln. kronų (830 tūkst. eurų). Tiesa, kaip dar prieš premijos paskelbimą sakė leidinio „Svenska Dagbladet“ literatūros kritikė Madelaine Levy, laimėtojas ar laimėtoja gali atsisakyti premijos dėl įsitikinimo, kad ši premija buvo suteršta.
Pernai buvo atsisakyta teikti Nobelio literatūros premiją – Akademiją purtė seksualinio priekabiavimo skandalas, kai 18 moterų pareiškė, kad jas išžagino, lytiškai užpuolė ar prie jų priekabiavo Jeanas-Claude'as Arnault, Akademijos narės Katarinos Frostenson sutuoktinis.
Tai buvo vos aštuntas toks kartas istorijoje, kai Nobelio literatūros premijos nutarta neteikti. Anksčiau premija neteikta 1915, 1919, 1925, 1926, 1927, 1936 ir 1949 metais.
Šiemet tarp galimų pretendentų buvo minima lenkų rašytoja Olga Tokarczuk, Kenijos rašytojas Ngugi Wa Thiong'o, albanas Ismailas Kadare, amerikietė Joyce Carol Oates ir japonas Haruki Murakami.
Taip pat buvo spėliojama, kad Švedijos akademija šiemet tikriausiai stengsis išvengti kontroversijų bei tikėtasi, kad tarp laureatų bus mažiausiai viena moteris. Akademijos sprendimas 2016 metais pagerbti JAV dainininką ir dainų kūrėją Bobą Dylaną papiktino tradicionalistus, o 2017 metų premija japonų kilmės britų rašytojui, „Dienos likučių“ (The Remains of the Day) autoriui Kazuo Ishiguro buvo laikoma konsensusu siekiant užglaistyti kontroversiją.
Nobelio premijos bus įteiktos iškilmingos ceremonijos metu gruodžio 10 dieną.
