Septyni kartai
Pirma Nobelio literatūros premija įteikta 1901 metais ir iki šiol kasmet būdavo skelbiami laimėtojai. Išskyrus septynis kartus, kai premijos laureatas nepaskelbtas (1914 metais, 1918 metais, 1935 metais, 1940 metais, 1941 metais, 1942 metais ir 1943 metais).
Kuo šie metai buvo ypatingi? Nobelio premijos nuostatuose rašoma, kad jei nominuoti pasiekimai premijai neatrodo verti šio apdovanojimo, jo ir nereikia skirti. Neatsitiktinai ir Pirmojo bei Antrojo pasaulinio karo metu literatūros srities laureatų būta mažiausiai.
Individualus prizas
Per visą istoriją tik keturis kartus būta tokio atvejo, kai Nobelio literatūros premiją pasidalijo du autoriai, nors kitoms Nobelio premijos sritims tai nėra neįprasta. Pastarąjį kartą Nobelio literatūros premiją du autoriai pasidalijo 1974 metais.
Švedijos Akademija aiškina, kad priešingai nei, pavyzdžiui, medicinos srities apdovanojimas, kuriame dažnai laimėtojai būna bent keli mokslininkai, literatūra yra labiau individuali šaka.
Įdomus ir dar vienas faktas – niekas nėra laimėjęs Nobelio literatūros premijos du kartus. Nors kitose premijos srityse tokių atveju galime rasti ne po vieną.
Winstono Churchillio siurprizas
Pasaulyje yra nemažai žmonių, kurie mano, kad garsusis Didžios Britanijos politikas Winstonas Churchillis yra apdovanotas Nobelio taikos premija. Tačiau tai nėra tiesa – šis politikas apdovanotas Nobelio literatūros premija. Ji jam įteikta 1953 metais.
Skaičiuojama, kad tarp 1945 ir 1953 metų Winstonas Churchillis literatūros srities premijai buvo nominuotas 21 kartą, taikos premijai – 2 kartus, rodo Švedijos Akademijos atskleisti duomenys. Pagal taisykles, Nobelio premijų nominantai 50-imt metų laikomi paslaptyje.
Jauniausi ir vyriausi
Iki 2016 metų Nobelio literatūros premiją yra gavę 113 autorių, o vidutinis laureatų amžius yra 65-eri.
Jauniausias premijos laureatas – „Džiunglių knygos“ autorius, britas Rudyardas Kiplingas, kuris Nobelio premiją gavo būdamas 41-erių (1907 metais). Vyriausia laureatė – taip pat britų rašytoja Doris Lessing. Ji premiją gavo 2007 metais, kai jai buvo 88-eri.
14 moterų
Per visą istoriją šį garbingą apdovanojimą yra gavusios tik 14 moterų rašytojų. Pirmąja jų tapo Švedijos rašytoja Selma Lagerlöf, kuri premija apdovanota 1909 metais. Po penkerių metų ji buvo išrinkta į Švedijos Akademiją, kuri atsakinga už Nobelio premijos laureatų rinkimą ir paskelbimą.
Pastarąjį kartą moteriai rašytojai premija įteikta 2015 metais. Laureate tąkart tapo Baltarusijos rašytoja Svetlana Aleksijevič. 15min skelbė dviejų autorės knygų recenzijas. Jas galite rasti čia: „Černobylio malda“ ir „Karo veidas nemoteriškas“.
Atsisakė premijos
Per visą Nobelio literatūros istoriją tik du kartus buvo atsisakyta priimti šį prestižinį apdovanojimą.
Pirmą kartą tai ne savo noru buvo priverstas padaryti vienas įtakingiausių ir garsiausių XX amžiaus Rusijos poetų Borisas Pasternakas. Jam premija skirta 1958 metais. Iš pradžių jis sutiko ją priimti, tačiau įsikišus Sovietų Sąjungai buvo priverstas atsisakyti. Visgi 1988 metais jau po poeto mirties šį garbingą apdovanojimą iš Švedijos Akademijos tėvo vardu atsiėmė B.Pasternako sūnus.
Antras atvejis užfiksuotas 1964 metais, kai premijos atsisakė prancūzų rašytojas Jeanas Paulis Sartre'as. Tuo metu publicistas atsisakydavo visų oficialiai jam skiriamų premijų ir apdovanojimų.
Premija už knygą
Nobelio literatūros premija skiriama už gyvenimo nuopelnus arba reikšmingą postūmį, turintį įtakos daugeliui žmonių. Tačiau per premijos teikimo istoriją yra užfiksuoti devyni atvejai, kai prizas teiktas ne už nuopelnus, o už vieną knygą.
Per visą Nobelio literatūros istoriją tik du kartus buvo atsisakyta priimti šį prestižinį apdovanojimą.
1965 metais rusų rašytojas Michailas Šolochovas apdovanotas premija už knygą „Tykusis Donas“, 1954 metais amerikietis Ernestas Hemingway'us apdovanotas už „Senį ir jūrą“, 1937 prancūzas Rogeris Martinas Guaras už romaną „Les Thibault“, 1932 metais britų prozininkas Johnas Galsworthy už knygų seriją „Forsaitų saga“, 1929 metais vokiečių rašytojas Thomas Mannas už romaną „Budenbrokai“, 1924 metais lenkų rašytojas Wladyslawas Reymontas už knygą „Kaimiečiai“, 1920 metais norvegų autorius Knutas Hamsunas už knygą „Žemės palaima“, 1919 metais šveicarų poetas Carlas Spitteleris už alegorinę poemą „Olimpinis pavasaris“ ir 1902 metais vokiečių autorius ir istorikas Theodoras Mommsenas už veikalą „Romos istorija“.
Angkalbiai rašytojai
Tarp premijos laimėtojų dominuoja autoriai, rašantys anglų kalba – 28 tokie rašytojai gavo premiją. 14 autorių rašė prancūziškai, 13 – vokiškai, 11 – ispaniškai, 7 – švediškai, po 6-is itališkai ir rusiškai, 4 – lenkiškai, po 3-is norvegiškai ir daniškai, po 2-u graikiškai ir japoniškai.
Dar 13 autorių kūrė kitomis kalbomis. Tarp jų lietuvių kalbos – nėra, mūsų šaliai artimiausias Nobelio literatūros premijos laureatas – Šateniuose gimęs poetas Czesławas Miłoszas.
Šių metų Nobelio literatūros premijos laureatas bus paskelbtas ketvirtadienį, spalio 5 dieną.