Nobelio literatūros premija jai skirta „už drąsą ir klinikinį aštrumą, su kuriuo ji atskleidžia asmeninės atminties šaknis, susvetimėjimą ir kolektyvinius suvaržymus“.
Švedijos akademijos atstovas teigė, kad kol kas nepavyko susisiekti su rašytoja.
Suprasti akimirksniu
- gimė 1940 metais Normandijoje, Prancūzijoje;
- rašoma, kad ji kilusi iš darbininkų šeimos, kurie vėliau įkūrė kavinukę bei maisto prekių parduotuvę;
- dirbo mokytoja, yra literatūros profesorė, rašo memuarus;
- 1974 metais ji išleido pirmąją savo knygą „Les Armoires vides“ (pažodinis vertimas „Išvalyta“).
- sukūrė 23 knygas, iš kurių dvi knyos „Sustingusi moteris“ bei „Vieta gyvenime“ yra išverstos į lietuvių kalbą.
- 2019 metais jos knyga „Les Années“ (pažodinis vertimas „Metai“) buvo nominuota „Man Booker“ premijai.
V.Bikulčius: ji yra ryškiausias feministinės literatūros veidas Prancūzijoje
Literatūros tyrinėtojas Vytautas Bikulčius 15min teigė, kad nors lietuviškai turime vos vieną šių metų Nobelio literatūros premijos laureatės romaną „Sustingusi moteris“, beje, vieną iš ankstyvųjų, tačiau Prancūzijoje A..Ernaux pavardė minima tarp garsiausių šalies rašytojų.
Jau ne vienus metus Prancūzijoje ji buvo minima tarp galimų pretendenčių į Nobelio literatūros premiją.
Po Simonos de Beauvoir A.Ernaux šiandien Prancūzijoje yra ryškiausias feministinės literatūros veidas.
„Savo kūryboje rašytoja labai nuosekliai nagrinėja moters vietą ir situaciją pasaulyje. Kadangi Prancūzijoje feministinis judėjimas yra labai aktyvus, ji tapo vienu ryškiausių, lyderiaujančių balsų tokio tipo literatūroje. Po Simonos de Beauvoir A.Ernaux šiandien Prancūzijoje yra ryškiausias feministinės literatūros veidas“, – teigė V.Bikulčius.
Švedijos akademija: jos kūryba – bekompromisė
„2022 metų Nobelio literatūros premijos laureatė A.Ernaux tiki, kad rašymas išlaisvina. Jos kūryba bekompromisė, parašyta paprasta, švaria kalba“, – sakoma Švedijos akademijos pranešime.
„Su didele drąsa ir klinikišku aštrumu A.Ernaux atskleidžia klasės patirties agoniją, aprašydama gėdą, pažeminimą, pavydą ar nesugebėjimą pamatyti, kas esi“, – priduriama pranešime.
82-ejų A.Ernaux yra sakiusi, kad „rašymas yra politinis veiksmas, atveriantis akis socialinei nelygybei [išvysti]. Šiam tikslui ji naudoja kalbą kaip „peilį“, kaip pati sako, kad praskleistų vaizduotės šydus“, nurodoma Švedijos akademijos pranešime.
A.Ernaux savo debiutinį autobiografinį romaną išleido 1974 metais. 1984 ji pelnė prestižinį „Renaudot“ apdovanojimą už kitą autobiografinį romaną, kuriame pasakojama apie santykius su tėvu ir brendimą nedideliame Prancūzijos miestelyje. Kritikai pabrėžia, kas jos kūryboje sujungiamos asmeninės patirtys su istoriniais motyvais, stipri yra perduodama socialinė žinia.
Daugelis kritikų jos geriausiu kūriniu laiko 2008 metais išleistą „Les Annees“ („Metai“), kuriame ji nagrinėja Prancūzijos visuomenę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų iki šio amžiaus. Už šią knygą ji buvo apdovanota „International Booker Prize“ apdovanojimu.
Lydėjo kritika ir skandalai
Prestižinę Nobelio premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (beveik 986 tūkst. eurų).
Praėjusiais metais šis prestižinis apdovanojimas atiteko Anglijoje gyvenančiam tanzaniečių prozininkui Abdulrazakui Gurnah. Premija tanzaniečių prozininkui paskirta „už jo bekompromisį ir atjaučiantį skverbimąsi į kolonializmo padarinius ir pabėgėlio likimą prarajoje tarp kultūrų ir žemynų“.
Pastaraisiais metais Nobelio literatūros premijos teikimai susiję ir su skandalais. 2018-aisiais laureato paskelbimas buvo atidėtas Švedijos akademiją supurčius lytinio išnaudojimo skandalui, o 2019-ųjų premiją paskyrus austrų rašytojui Peteriui Handke kilo didelė kritikos banga – daugelis stebėjosi, kodėl taip pagerbtas rašytojas, žinomas dėl savo palaikymo Serbijos lyderiui Slobodanui Miloševičiui per Balkanų karus ir jo pajėgų įvykdytų žiaurių nusikaltimų menkinimo.
Vardino favoritus
Prieš paskelbiant Nobelio premijos laureatą, kaip ir kasmet, netrūko diskusijų, kas šiemet realiausiai pretenduoja į šį garbingiausią literatūros apdovanojimą.
Literatūros kritikai šiemet buvo pasidaliję į dvi stovyklas. Buvo manančių, kad ankstesni Akademijos pasirinkimai patvirtina, jog ji nemato reikalo apdovanoti žinomų autorių, ypač tų, kurie jau parduoda milijonus knygų. Buvo ir tokių, kurie mano, kad atėjo laikas apdovanoti visame pasaulyje žinomą ir mylimą rašytoją.
„Nicer Odds“ sistema, kuri palygina įvairių britų lažybininkų prognozes – rodė, kad šiemet ryškiausiu favoritu buvo laikomas prancūzų rašytojas Michelis Houellebecq'as. Bene tokia pati lažybininkų prognozė buvo, kad laureate gali tapti Kanados poetė Anne Carson, tačiau ties jos pavarde buvo šiokio tokio lažybininkų nuomonės išsiskyrimo.
Po šių dviejų autorių sekė prancūzų rašytoja Annie Ernaux ir indų kilmės rašytojas Salmanas Rushdie, į kurio gyvybę šiemet buvo pasikėsinta.
Žinoma, kaip ir kasmet, buvo minima ir japonų rašytojo Haruki Murakami pavardė, nors tiek pats autorius ne kartą minėjo nenorintis kalbėti apie savo galimybes būti apdovanotu šia premija, tiek patys literatūros ekspertai ironiškai vertina jo kandidatūrą.
