Kodėl premija neteikta pernai
Pernai buvo atsisakyta teikti Nobelio literatūros premiją – Akademiją purtė seksualinio priekabiavimo skandalas, kai 18 moterų pareiškė, kad jas išžagino, lytiškai užpuolė ar prie jų priekabiavo Jeanas-Claude'as Arnault, Akademijos narės Katarinos Frostenson sutuoktinis.
Šis prancūzas Stokholme vadovavo 1989-aisiais savo įkurtam klubui „Forum“, kur susitikdavo kultūros elitas ir kurį mėgo jauni rašytojai, tikėdamiesi čia užmegzti ryšius su leidėjais bei pripažintais kūrėjais.
Švedijos Akademija ilgus metus finansavo šį klubą.
Tai buvo vos aštuntas toks kartas istorijoje, kai Nobelio literatūros premijos nutarta neteikti. Anksčiau premija neteikta 1915, 1919, 1925, 1926, 1927, 1936 ir 1949 metais.
Šiemet – dvi premijos
Tačiau šiemet, kaip ir buvo tikėtasi, Švedijos Akademija, skirianti Nobelio literatūros premijas, pranešė, kad rudenį bus įteiktos dvi premijos.
Institucija tikisi, kad pavyks atkurti prarastą pasitikėjimą visuomenėje. Jau paskelbta, kad itin uždarumu garsėjusi Akademija renkant premijos laureatą kvies ekspertus iš išorės – kritikus, leidėjus ir rašytojus. Jie bus 23–73 metų amžiaus ir prisidės prie laureatų rinkimo 2019 ir 2020 metais.
Beje, Nobelio literatūros premijai pernai buvo sukurta alternatyva – įsteigtas tik praėjusiais metais teiktas specialus Naujosios akademijos prizas, kurį laimėjo Maryse Condé.
Tarp laureatų – 14 moterų
Pirmas Nobelio literatūros prizas buvo įteiktas 1901 metais ir jo laureatu tapo prancūzas Sully Prudhomme'as. Tuo metu pirma moteris, gavusi premiją, buvo rašytoja iš Švedijos Selma Lagerlöf – Nobelio literatūros prizas jai įteiktas 1909 metais.
Skaičiuojama, kad ilgiausias periodas, kai moteris rašytoja negavo Nobelio literatūros premijos, truko net ketvirtį amžiaus – nuo 1966 iki 1991 metų. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais situacija keičiasi – „Bustle“ pastebi, kad iš pastarųjų 26 paskelbtų Nobelio premijos laureatų 8 iš jų buvo rašytojos moterys.
Ar šiemet sulauksime laureatės moters? Tai būtų simboliškas Švedijos Akademijos žingsnis – pernai premija neteikta būtent dėl seksualinio priekabiavimo skandalo prieš moteris, o visame pasaulyje vis garsiau kalbama apie ryškesnį moterų balsą tiek politikoje, tiek popkultūroje.
Leidinys tarp galimų šių metų premijos laureačių mini garsiąją rašytoją iš Kanados, knygos „Tarnaitės pasakojimas“ autorę Margaret Atwood, pasaulį sužavėjusios „Neapolitieškos sagos“ autorę iš Italijos Eleną Ferrante, daugybę apdovanojimų gavusių romanų „Dvasių namai“ ir „Žaidimas su mirtimi“ autorę Isabel Allende, rašytoją iš Jungtinių Valstijų Joan Didion.
Beje, pastarąją Nobelio literatūros premiją, kurios laureatas buvo paskelbtas užpernai, laimėjo britų rašytojas, knygų „Dienos likučiai“ ir „Neleisk man išeiti“ autorius Kazuo Ishiguro.
Moterys rašytojos, laimėjusios premiją
Kaip jau minėjome, per visą istoriją Nobelio literatūros premiją yra laimėjusios keturiolika moterų rašytojų. Pastarąjį kartą šis prestižinis prizas rašytojai moteriai atiteko 2015 metais, kai premijos laureate buvo paskelbta rašytoja iš Baltarusijos, knygų „Černobylio malda“, „Cinko berniukai“, „Laikas iš antrų rankų“ autorė Svetlana Aleksijevič.
Rašytoja tuomet, kaip skelbė Švedijos Akademija, apdovanota už „polifoninius rašinius, kurie yra paminklas kančiai ir drąsai mūsų laikais“.
Štai čia galite rasti visas prizą laimėjusias autores.
raŠYTOJOS MOTERYS, APDOVANOTOS NOBELIO LITERATŪROS PREMIJA
- Selma Lagerlof (Švedija), 1909 metai
- Grazia Deledda (Italija), 1926 metais
- Sigrid Undset (Danija), 1928 metais
- Pearl S.Buck (JAV), 1938 metais
- Gabriela Mistral (Čilė), 1945 metais
- Nelly Sachs (Vokietija), 1966 metais
- Nadine Gordimer (Pietų Afrikos Respublika), 1991 metais
- Toni Morrison (JAV), 1993 metais
- Wislawa Szymborska (Lenkija), 1996 metais
- Elfriede Jelinek (Austrija), 2004 metais
- Doris Lessing (Iranas), 2007 metais
- Herta Muller (Rumunija), 2009 metais
- Alice Munro (Kanada), 2013 metais
- Svetlana Aleksijevič (Baltarusija), 2015 metais