Rašytoja ir eseistė Gintarė Adomaitytė komentuodama knygą tvirtino, kad nepaisant garsenybių leidžiamų vaikams skirtų knygų bumo, kiekvienas rašytojas turi teisę parašyti knygą vaikams.
Literatūrologas Kęstutis Urba juokavo, kad netrukus universitete bus galima skirti bakalauro darbų temą apie garsių žmonių knygas vaikams. „Ne tik Madonna parašė knygą vaikams, bet ir mūsų žinomi žmonės pasireiškė. Dar palauksime Mino knygos“, – šmaikštavo jis. Pasak K.Urbos, Nomedos knyga „labai paprasta“. „Tai, sakyčiau, privalumas ir estetinis principas. Neįmantraujančių knygų esame pasiilgę, o ši knyga dvelkia ramybe. Aiškus veikėjos amžius ir aiškus adresatas – taip pat pliusai. Autorė pasakoja apie mergaitę, kuri išvažiuoja pas močiutę. Tai, kad ją palieka mama, – pusbalsiu pasakytas dalykas. Tas bendravimas, ramus buvimas kaime, kuris baigiasi 5-uoju mergaitės, kuri kaitalioja vardus, gimtadieniu – gražus pažaidimas. Pastebėjau literatūrinį subtilumą“, – gyrė literatūrologas.
Jo nuomone, Nomeda į vaikų literatūrą atėjo geru laiku. „Jau pradėjome dejuoti, kad yra sausra, trūksta naujų autorių. Nors dažnai į žinomų žmonių kūrybą iš karto žiūrima priešiškai, bet šiuo atveju pranašauju gražią ateitį. Man patiko knyga. Buvome susitarę, kad jei reiks pataikauti, neateisiu“, – šypsojosi K.Urba.
Norėjo papasakoti istoriją
Paklausta, kodėl dabar pristatė knygą, N.Marčėnaitė sakė, esą dėl to, kad nebegalėjo tylėti. „Aš ir kulinarijos knygą rašiau ne todėl, kad tuo metu tai buvo madinga, nesivaikau komercinės sėkmės. Džiaugiuosi, kad Erica Jennings išleido knygą, aš kiekviena knyga džiaugiuosi. Aš ir dabar dar matau tuos pasaulius, kuriuose gyvendavau vaikystėje skaitydama knygas. Ir rašiau dėl to, kad negalėjau tylėti“, – 15min.lt sakė N.Marčėnaitė. Pati ji į knygos ir iliustracijų parodos pristatymą atėjo pasipuošusi žaismingai – papūstu sijonu žirneliais, raudonu pasijoniu ir raudonais sportbačiais. Autorė negailėjo susirinkusiems šypsenos, o jos vėjavaikišką įvaizdį papildė masyvus varlės formos pakabukas.
 |
| Nomeda Marčėnaitė su knygos heroje |
Užuominos – suaugusiems
Kaip pristatymo metu sakė grafikas, eseistas Mikalojus Vilutis, „reikia knygą sieti su pačia Nomeda. „Menininkas gimsta nėščias ir jis negali negimdyti. Dramatizmo knygoje nedaug, bet skaityti įdomu. Aš neskirstau knygų vaikams ir ne vaikams. Šioje knygoje nėra aprašytas koks paprastas nuotykis, matau daug analizės, šių laikų gyvenimo, pasaulio. Apie Nomedos kūrybą galėčiau pasakyti tik vieną sakinį – kai matau jos paveikslus, skaitau jos tekstą – man yra gera. Šiam gyvenime tik to ir noriu, – kad būtų gera“, – gražiai atsiliepė kūrėjas. Tiesa, jis pasvarstė, kad laimingi žmonės paveikslų nepiešia ir pasakų nerašo. Savo kūryba jie susikuria rojų. „Tikroji Nomeda – ta mergaitė, vieniša, liūdna, nesuradusi savęs, nežinanti net savo vardo“, – kalbėjo M.Vilutis.
Viena iš „Lėlėje“ subtiliai atskleistų temų – emigracija. „Emigracijos temą, kaip ir bet kurią kitą, stengiausi paliesti atsargiai. Norėjosi subtiliai prisiminti, kaip vaikas prisimena. Vaikas nesuka galvos, nesiaiškina priežasčių, pasekmių, tiesiog tai išgyvena. Tik suaugę ir supras, kas ta Airija. Sibirą, bažnyčią, kapines taip pat paminėjau. Manau, kad su vaikais mažai kalbame apie dvasinius dalykus. O juk vaikas mato pasaulį tokį, kokį mes jam parodome. Labai gera buvo „susimažinti“ ir atsisėsti automobilyje vaiko vietoje. Man labai norėjosi tai padaryti“, – jausmingai kalbėjo Nomeda.
Autorės teigimu, „Lėlė“ yra apie paiešką – „galvą, kuri ieško kūno“. „Mergaitė nerimauja mėgindama rasti save. Lyg ir bandžiau pasakyti psichologines priežastis, kodėl vaikai tokie vieniši. Nes jie nevertinami, paliekami. Knygoje apie tai tik vos vos užsiminiau. Norisi ieškoti gražių išeičių. Knygos liūdesys nėra beviltiškas, tai melancholiška nuotaika. Kaimas ypatinga vieta, kur vyksta stebuklai, ir vaikas gali juos pamatyti, ten vyksta dvasinė kūryba“, – knygos siužetą aiškino Nomeda. Knygą moteris iliustravo nuotraukomis kartu su savo piešiniais.
 |
| Tomo Urbelionio/BFL nuotr./Nomedai Marčėnaitei savo knygą „Lėlė“ teko ženklinti autografais |
