Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Norberto Černiausko knyga „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ bus pristatoma Automuziejuje

Kovo 13 d. 18.30 vyks istoriko Norberto Černiausko knygos „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ pristatymas. Didelio susidomėjimo sulaukusi knyga ir pirmasis jai skirtas renginys Vilniaus knygų mugėje patvirtino, kad alternatyviosios istorijos žanras kelia susidomėjimą ir atveria platų diskusijų lauką.
Norbertas Černiauskas „Fado“
Norbertas Černiauskas „Fado“ / Leidyklos nuotr.
Temos: 2 Istorija Kultūra

Renginiui pasirinkta Automuziejaus erdvė, kurios eksponatai pasakoja istoriją ir kelia nostalgišką ilgesį praeities laikui. Knygą išleido leidykla „Aukso žuvys“.

Renginyje dalyvaus profesorius Alfredas Bumblauskas, kalbininkė Loreta Vaicekauskienė, rašytojas Rimantas Kmita. Knygos autorių istoriką Norbertą Černiauską ir svečius kalbins žurnalistė Živilė Kropaitė-Basiulė.

Norbertas Černiauskas naujoje knygoje „Fado, Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ imasi alternatyviosios istorijos žanro ir kviečia įsivaizduoti, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo.

Apie knygos žanrą profesorius Alfredas Bumblauskas yra sakęs: „Šimtas kartų girdėta: tariamoji nuosaka istorijoje neegzistuoja, negali būti kvailesnio klausimo – kas būtų, jeigu būtų. O tai kodėl tada šimtai patarimų, kaip turėjo elgtis Smetona 1940-ųjų birželį? Kiek patarėjų, mokytojų, smerkėjų! Vadinasi, esame įsitikinę, kad viskas galėjo būti kitaip. Klausimą „kas būtų“ reabilitavęs Alexanderis Demandtas manė: nustatyti „kaip buvo“ – pastanga verta pagarbos, bet tai tik pusė istoriko darbo. Kita pusė – kaip galėjo būti kitaip.“

Knygos autorius įsitikinęs, kad prisiminti praeitį ir svarstyti jos alternatyvas – labai žmogiška. Istorinę tėkmę dažniausiai lemia ne iš anksto nulemtos schemos, o konkretūs žmogaus pasirinkimai. Taigi, jei mes pasirinkome vienaip, galėjo būti ir kitaip. Todėl „knyga siekiama kitokio istorinio pažinimo, mėginimo bent mažu žingsneliu išplėsti skurdokas lietuviško istorinio mąstymo ribas bei būti labiau atsakingiems už save ir savo valstybę dabar.“

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Norbertas Černiauskas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Norbertas Černiauskas

Renginiui pasirinkta neįprasta vieta – Vilniaus Automuziejus, įsikūręs išskirtiniame industrinio paveldo objekte – aštuntąjį dešimtmetį menančiame senajame Vilniaus taksi parke, Naujininkų mikrorajone, o jo eksponatai pasakoja ne tik pasaulinę, bet ir Lietuvos automobilizacijos istoriją. Apžiūrėjęs muziejų, Norbertas Černiauskas sakė: „Muziejaus erdvės yra jaukios, netikėtos ir nenuzulintos. Jos gali įkvėpti įvairiems sumanymams, padeda neįprastai pažinti ir praėjusį šimtmetį, ir patį Vilnių.“

Renginio pradžia 18.30. Durys atidaromos 18.00, kad norintys galėtų apžiūrėti Automuziejaus eksponatus.

Norbertas Černiauskas – istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas, mokslo studijų „Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais“ (2016) ir „Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės“ (2018) bendraautoris, vienas iš istorinių vizijų rinktinės „Imagining Lithuania. 100 Years, 100 Visions. 1918–2018“ (2018) sudarytojų ir autorių.

Istoriko studija „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ (2021) susilaukė didžiulio atgarsio, tapo „Metų knygos rinkimų“ nugalėtoja dokumentikos ir publicistikos kategorijoje ir iki šiol išlieka viena reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio negrožinių knygų.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais