Be to, pakeliui rašytojai aplanko miestų ir miestelių bibliotekas, knygynus, mokyklas. Nes princesei svarbiausia – palenkti į skaitymą jaunųjų rašytojų širdis. Ne visi važiuoja visas atkarpas – kaip ir tikroje kelionėje, vienose stotelėse vieni įlipa, kiti išlipa, bet traukinio atvykimas sujudina miestelių gyvenimus. Kadangi Mette-Marit yra norvegų literatūros globėja ir ambasadorė, ji sumanė literatūriniu traukiniu atvažiuoti į Frankfurtą, kur šią savaitėje prasidedančioje knygų mugėje Norvegija dalyvauja garbės svečio teisėmis.
Kad suprastų literatūrinio traukinio idėją, knygas apžvelgiantys žurnalistai bei knygynų atstovai visai nesenai buvo pakviesti apsilankyti Norvegijoje ir pravažiuoti juo kartu su rašytojais. O šiandien, bendradarbiaujant su Deutsche Bahn, specialus traukinys iš Berlyno pajuda į Frankfurtą, pakeliui stodamas Kelne, kur šį vakarą numatyti susitikimai su skaitytojais. Iki Hanoverio juo važiuoja kelių Berlyno mokyklų klasių mokiniai, pakeliui turėsiantys progą susipažinti su žymiuoju „Sofijos pasaulio“ autoriumi Josteinu Gaarderiu, vaikų pamėgta rašytoja Maja Lunde ir kitais.
Traukinyje nebus garsiausių norvegų rašytojų K.O.Knausgaardo ir Tomo Espedalo. Jame nebus ir žymiojo detektyvų meistro Jo Nesbo, nors juos visus bus galima sutikti Frankfurte. Literatūros traukinio idėją palaikė tik 19 iš 70 į Frankfurtą vykstančių autorių. Tačiau princesė, nors ir sirgdama nepagydoma plaučių liga, ištikimai atstovauja savo šalies literatūrai ir renginių ciklą pradėjo jau penktadienį Diuseldorfe. Šeštadienį ji atvyko į Berlyną, kur apsilankė šiaurės šalių knygomis prekiaujančiame knygyne, o sekmadienį radijo transliuotojo RBB didžiojoje salėje surengė norvegų literatūros pristatymą sostinės gyventojams.
Daugiau nei dvi valandas trukęs renginys, kuriame dalyvavo rašytojai Tomas Espedalas, Helga Flatland ir norvegų dainininkas Modi, neprailgo. Mette-Marit, atlaikiusi prie durų laukusių žurnalistų antpuolį, lipo ant scenos ir pristatė specialiai knygų mugei pačios sudarytą antologiją „Heimatland“ (Tėvynė), kur sudėti dvylikos rašytojų kūriniai, išduodantys, ką jiems reiškia būti norvegais. Sėdėdama ant scenos princesė prisipažino, kad yra emocionali skaitytoja – jei literatūra nesuvirpina širdies, deda knygą į šalį, kad ir kokia intelektuali ji būtų.
Pasak princesės, norvegų literatūra yra visai jauna, norvegų rašytinė kalba susiformavo tik devynioliktame amžiuje, todėl šalis bando pasivyti ir skatina savo kūrėjus kaip tik gali. Pasak 58 metų rašytojo Tomo Espedalo, jis dar priklauso tai kartai, kuri prisimena Norvegiją buvus skurdžia šalimi. Jis pasidžiaugė, kad naftos pinigais yra remiama ir kultūra, tad dabartiniai rašytojai gali gyventi tik iš literatūrinių projektų.
Tomas Espedalas sakė, kad jis dar priklauso tai kartai, kuri prisimena Norvegiją buvus skurdžia šalimi.
Tomas Espedalas šalia K.O.Knausgaardo laikomas norvegų literatūros pažiba ir yra labai mėgstamas vokiečių skaitytojų. Šiemet jis pristatė vokiškai naujausią savo romaną „Metai”. Iš 15 jo parašytų knygų net 9 yra išverstos į vokiečių kalbą. Pati pirmoji, pasirodžiusi vokiškai ir užkariavusi skaitytojų širdis, vadinosi „Ėjimas arba laukinio ir poetiško gyvenimo menas“ yra puikiai perkama iki šiol. Priešingai savo žymiajam tautiečiui, kuris savo gyvenimą aprašė šešiatomyje „Mano kova”, T.Espedalas savąjį pasakoja trumpais, poetiškais sakiniais. Jo knygos dažniausiai neviršija dviejų šimtų puslapių, jose nėra daugybės žodžių, tačiau tai yra sunkiasvorė literatūra, priverčianti skaitytoją pasijusti nejaukiai. Ant naujausios jo knygos viršelio vertėjas rašo: kas skaito Tomą Espedalą, tampa geresniu žmogumi.
Nors norvegų autoriai Lietuvoje yra mylimi ir gausiai skaitomi, tiesą sakant, nustebau, sužinojusi, kad vieno žymiausių jų rašytojų Tomo Espedalo neturime išverstos nė vienos knygos. Neradau internete nė vieno straipsnio, nė vienos žinutės net kultūrinėje spaudoje. Tikėkimės, kad po Frankfurto knygų mugės, kuri vyks spalio 16-20 dienomis, Lietuvos leidėjai turės kuo mus nudžiuginti.
