Vasario 20–23 d. vyksiančioje mugėje lankytojų laukia daugiau nei 600 renginių. Pristatydami svarbiausius mugės akcentus, organizatoriai pasirinko netradicinį formatą – į susirinkusiuosius jie kreipėsi iš video įrašų.
Duoklė Jonui Mekui
Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, komentuodamas šių metų mugės šūkį, sakė: „Mums atrodė labai svarbu mugėje paminėti Joną Meką. Mekas visada sakydavo, kad Lietuva ne visai jį supranta, kad turėtų dar daug ką mums pasakyti. Bet, man atrodo, mes tikrai Joną Meką gerai žinom ir mums svarbu, kad jo idėjos būtų gyvos ir mes jomis galėtume vadovautis.
Tačiau šūkis, kurį išsikėlėme mugėje – „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“ – irgi yra formulė, kuriai būtų sunku be jokių užuolankų atsiduoti. Todėl mums atrodo, kad ši mugė irgi turėtų būti truputį kitokia. Tuo labiau, kad ji 21-oji. Po 20-ies mugių ieškome tam tikrų kelių ir mugės atvirumas pasauliui, poreikis keistis yra aiškus.“
Anot jo, mugėje netrūks renginių, skirtų J.Meko kūrybai bei gyvenimui. Laukia diskusijos, knygos „Gyvenimo lai(š)kai“ pristatymas, filmų peržiūros, fotografijų paroda ir kt.
G.Vaškelis prisiminė ir kitas iškilias kultūros asmenybes, mus palikusias 2019-aiais: Arvydą Šliogerį, Edmundą Gudavičių, Vitą Arešką, Petrą Kalibatą. „Tai vardai, kurie mugėje skambėdavo, tie žmonės lankydavosi joje. Mums svarbu, kad jaunoji karta ateitų su jų vardais, bet ieškotų savo kelio“, – sakė G.Vaškelis.
Atnaujinta Jaunųjų skaitytojų salė, dėmesys kultūros centrams
Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė atkreipė dėmesį į svarbiausias mugės naujoves.
„Viena labiausiai atsinaujinusių erdvių šiemet yra jaunųjų skaitytojų salė, kuriai vizualą sukūrė šių metų Bolonijos knygų mugės žvaigždė Rasa Jančiauskaitė. <...> Riedučiais lekianti knyga – taip atrodo Jaunųjų skaitytojų salės logotipas ir tai įprasmina tai, ką visa šeima patirs šioje specialioje mugės erdvėje“, – sakė A.Žiilinskienė.
Jauniesiems skaitytojams skirtą salė šiemet papildys erdvė, pavadinta „Jaunimo taškas“, kurioje vyks paaugliams dedikuoti renginiai.
Mugėje atnaujintos ir kūrybinės erdvės – jose ypatingas dėmesys bus skiriamas Lietuvos kūrėjams, vyks dirbtuvės visai šeimai, lankytojai galės susitikti su vaikų knygų autoriais bei iliustruotojais.
Pirmą kartą mugėje veiks Kultūros centrų salė, kurios tikslas, anot organizatorių, yra parodyti, koks įdomus ir intensyvus kultūros gyvenimas vyksta visoje Lietuvoje, ne tik Vilniuje ar Kaune.
Mugėje tradiciškai veiks ir bibliotekų erdvė, o lankytojų laukia ir jų jau pamėgtas formatas – diskusijų klubas. Šiemet jis kvies į diskusijas apie Lietuvos žydų kultūrą šiandieninėje visuomenėje, žiniasklaidą skaitmenizacijos eroje, Lietuvos bei JAV santykius ir kt.
Kultūrinių renginių programos centre – istorija
Lietuvos leidėjų asociacijos vadovės Rūtos Elijošaitytės-Kaikarės teigimu, šiemet laukia itin įvairi kultūrinių renginių programa.
„Šių metų mugėje – itin daug istorijos – istorijos labai įvairiomis prasmėmis. Nuo Vilniaus ir vilniečių iki Žemaitijos, nuo moterų svarbos mūsų istorijai iki šeimų, ritualų, papročių istorijos. Nuo filosofijos istorijos iki maisto istorijos. Daug dėmesio skirsime ir žydų istorijai“, – sakė R.Elijošaitytė-Kaikarė.
Praėjusiais metais startavusi „Šortų“ programa bus tęsiama ir šiemet – vyks 15 trumpų pokalbių, kuriuos ves 5 kritikai. Kaip ir kasmet, lankytojų lauks ir susitikimai tiek su užsienio, tiek su Lietuvos rašytojais.
„Knygų mugė“ taip pat kvies į renginį „Knyga + Kinas“ – jo metu bus pristatyti komisijos atrinkti romanai ir novelės, kurie bus siūlomi kino filmų scenarijams kurti.
Dėmesys lietuvių literatūrai ir leidybos tendencijos
Lietuvos leidėjų asociacijos valdybos narė, leidyklos „Tyto Alba“ vadovė Lolita Varanavičienė teigė, jog Knygų mugė, kurią būtų teisinga laikyti leidėjų Kalėdomis, atspindi knygų leidybos tendencijas.
„2019 m. buvo lietuvių literatūros klestėjimas. Perkamiausių knygų dešimtukuose lietuvių autorių daugiau nei vertimų. Knygų mugės didžiausias laimėjimas, kad į savą autorių ir savą knygą žiūrime su ypatingu dėmesiu, ją mylime.
2019-aisiais buvo populiarios negrožinės knygos – žmonės nori suprasti, kur link mes judame, ko vertas šitas pasaulis. Bet jeigu pasižvalgytume po pasaulio leidyklų puslapius, matytume raginimą grįžti prie novelistikos, prie tikro romano. Netgi prognozuojama, kad 2020–2021 m. turėtų tapti novelės, romano metais.”
L.Varanavičienė sako tikinti, jog knygos laukia šviesi ateitis, tačiau pastebi nepakankamą bibliotekų finansavimą. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog vis daugiau knygų perkama internetu arba prekybos centruose: „Ką tai rodo? Truputį liūdna, nes knygynai, netekdami pirkėjų srautų, vis dažniau prekiauja lydimosiomis prekėmis, kurios su knyga nelabai siejasi. Iš kitos pusės tai rodo, kad knyga tapo tokiu būtinu produktu, kad jis yra įsigyjamas ten, kur perkamos pirmo reikalingumo prekės.“
Mugė kvies pažinti, kaip gimsta muzikos įrašas
Šeštus metus Knygų mugėje veikianti Muzikos salė šiemet taip pat žada naujienų.
„Šalia tradicinių stendų, šalia 25 koncertų, 26 organizuojamų pokalbių, 200 dalyvių turėsime ir kultūros centrų salę, kurioje taip pat įsikurs ir garso, šviesų, scenos aptarnavimo technikai. Atėję žmonės galės patys pamatyti, kaip gimsta muzikos įrašas, veiks kilnojama muzikos įrašų studiją ir net bus galima patiems pasidaryti įrašą“, – pasakojo Muzikos salės rengėjos, asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė.
Mugėje antrus metus vyks ir Naktinis renginys „Žodis, kaip pasikartojantis sapnas“, į kurį režisierius Dalius Abaris taip pat ketina įpinti mekiškų spalvų. Pagrindiniu renginio akcentu, anot organizatorių, taps muzikos ir poezijos ritmai. Renginys lankytojų laukia šeštadienio vakarą.
21-oji Vilniaus knygų mugė vasario 20–23 dienomis veiks „Litexpo“ parodų centre.