Vasario 20 d., ketvirtadienį, bus pristatytas debiutinis žurnalistės, rašytojos Rugilės Audenienės romanas „Vojaĝo“. Knygoje atgyja tarpukario inteligento ir esperanto kalbos entuziasto Juozo Gaiduko ir jo dukters istorija. Prasideda ji nuo to momento, kai Kupiškio kunigas atsisako sutuokti porą dėl neva giminiškų ryšių, tačiau šeima susikuria – tik neoficiali, be dokumentų. Porai gimsta dukra, o netrukus tėvą nusineša karas – iš pradžių priverstinių darbų į Vokietijos stovyklas, vėliau statyti Balchašo miesto į Kazachstano lagerius, iš kur kelias atgal labai tolimas. Ilgi metai skiria šeimą – ar jiems dar bus lemta susitikti? Ar gyvenimas sovietinėje sistemoje dar įmanomas? Romanas įdomus ir dėl jame atskleidžiamos mažai žinomos esperanto kalbos Lietuvoje istorijos. Šią kalbą dar 1887 m. sugalvojo ir vadovėlyje aprašė žydas litvakas Liudvikas Lazaris Zamenhofas. Karo metais ji buvo uždrausta, jos draugijos nariai persekiojami, vėliau reabilituota ir šią dieną gyvuoja sau toliau. „Šis romanas gimė iš savosios tapatybės paieškų, – sako autorė, – ir todėl pirminis noras yra paraginti ir kitus šias istorijas išgirsti, paieškoti detalių savo šeimos pasakojimuose – juk iš jų susideda mūsų visų ir mūsų šalies praeitis. Žinodami savo istoriją, jausdami savo šaknis, esame stipresni“.
Leidyklos kvietimu į Vilniaus knygų mugę atvyksta estų autorius Meelis Friedenthalis, vienas iš dvylikos rašytojų, 2013 m. įvertintų Europos Sąjungos literatūros premija. Romanas „Melancholija“, ketvirtoji serijos „Keliautojai laiku“ knyga, nukelia skaitytoją į XVII a. pabaigą, kai intelektualas, Leideno universiteto absolventas Laurentijus Hilas atvyksta tęsti studijų į Tartu. Romane atskleidžiama tuometinė Livonijos realybė: derliaus žlugimas, visuotinis badas, raganų procesai, prietarų galia, kasdienis smurtas, ligos, grobimai, mirtis, o Tartu universitetas iškyla kaip intelektualių diskusijų, naujausių mokslo ir filosofijos teorijų židinys. Vasario 21 d. Meelis Friedenthalis dalyvaus Lietuvos leidėjų asociacijos rengiamoje diskusijoje.
Dar viena nauja knyga – rašytojo Justino Žilinsko ir komiksų kūrėjo Povilo Vincento Jankūno nuotykinis komiksas vaikams ir paaugliams „Atgal į Vilnių!”, nupieštas pagal didelės sėkmės sulaukusią J. Žilinsko prozos knygą „Mano Vilnius mano“ (2015). Du paaugliai – Aistė ir Simas – Metraštininko padedami leidžiasi atgal į Vilniaus praeitį, nuo Gedimino laikų nerdami į renesansines Valdovų rūmų menes, vėliau bėgdami per caro laikų Vilnių, patekdami į Antrojo pasaulinio karo verpetą ir tapdami kitų visai nesenų dramatiškų įvykių liudininkais. Patrauklia grafine kalba pateikto pasakojimo tikslas ne tik supažindinti su Vilniaus istorija, bet ir paskatinti eiti toliau – patiems tapti senojo miesto tyrinėtojais ir istorijos metraštininkais. Knygos autoriai vasario 21–22 d. surengs komiksų dirbtuves vyresniems nei 12 metų skaitytojams.
Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta nauja komiksų knyga visai šeimai – Lietuvos ir pasaulio iliustracijų konkursuose įvertintos dailininkės Monikos Vaicenavičienės ir jos sesers Agnės Ulytės komiksų kolekcija, linksmai ir šmaikščiai tyrinėjanti Vilniaus gatves – „Gatvių susitikimai. O kas, jei Vilniaus gatvės šnekėtųsi?“ Autorės leidžiasi į asmenišką, žaismingą, jokių taisyklių nepaisantį tyrimą, bandydamos išsiaiškinti, kokios įdomios gatvės susitinka Vilniaus sankryžose ir kokias menamas istorijas pasakoja viena kitai. Ar žinojote, kad Vilniuje susiduria Speigo ir Vėsos gatvės? Kodėl Šeškinėje nėra šeškų ir apie ką galėtų pasišnekėti M. Mažvydas su K. Donelaičiu, M. Čiurlionis su Geležiniu Vilku ar Birutė su Kęstučiu? Knygoje skaitytojų laukia daugiau nei 70 trumpų komiksų ir daugybė įdomybių apie Vilniaus istoriją, paveldą, asmenybes. Tai knyga visai šeimai prasmingai tyrinėti, dykinėti ir atrasti. Vasario 22 d. autorės ves kūrybines dirbtuves vaikams nuo 10 metų.
Metų knyga paaugliams pretenduoja tapti prieš metus leidyklos „Aukso žuvys“ išleistas Kotrynos Zylės romanas „Sukeistas“. Autorė lauks jaunųjų suaugusiųjų kaukių dirbtuvėse vasario 20–21 d.
2011 m. įkurta leidykla „Aukso žuvys“ populiarina Lietuvos istoriją, kultūrą, ieško naujų būdų, kaip ją pristatyti visuomenei, aktualizuoti reikšmingus mūsų valstybės įvykius, reiškinius ar asmenybes. Nuo 2019 m. įgyvendina moderniosios Europos autorių grožinės literatūros vertimo į lietuvių kalbą projektą, kuriam Lietuvoje atstovauja Kūrybiškos Europos biuras.