Remdamasis šia K.Kubilinsko istorija žinomas lietuvių kilmės Kanados rašytojas Antanas Šileika parašė istorinį romaną „Nebaigti reikalai“. Pasak paties autoriaus, prieštaringas ir kontroversiškas poeto Kosto gyvenimas atskleidžia dramatišką pokario Lietuvos istorijos laikotarpį, kuomet daugeliui teko žutbūtiniai pasirinkimai – eiti į mišką, kovoti už laisvę ar remti partizanus arba kolaboruoti ir prisitaikyti prie sovietinės tikrovės.
„K.Kubilinskas – dramatiškas, painus ir daugiaplanis personažas. Talentingas vaikų rašytojas, kuris dėl kūrybos ryžtasi žmogžudystei, o paskui prasigeria ir miršta nesulaukęs nė keturiasdešimties. Jei tokį sugalvotum, visi sakytų, kad tai dirbtina ir netikroviška. Bet būtent toks ir yra K.Kubilinskas ir tai – didžiausia šios asmenybės intriga“, – teigė Vilniuje šiomis dienomis viešintis A.Šileika.
Daugelis romano „Nebaigti reikalai“ veikėjų sprendžia esminę dilemą: ar geriau atsiminti tai, kas buvo, ar užmiršti ir gyventi taip, lyg nieko nebūtų nutikę? Pasak rašytojo, šis klausimas lygiai taip pat svarbus ir šiomis dienomis bandant atsakyti į klausimą, kaip vertinti prieštaringus žmonių pasirinkimus sovietmečiu ir ar geniali kūryba bei gražūs darbai gali nuplauti kolaboravimo gėdą.
– Per pastaruosius keletą metų tai jau antrasis kūrinys apie kontroversiškai vertinamą poetą K.Kubilinską – 2022 m. pasirodė režisierių Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V.Landsbergio filmas „Poetas“. Tad įdomu, kuo jus patį sudomino K.Kubilinsko drama ir kokius naujus istorijos pjūvius ji jums atvėrė?
– Filmą „Poetas“ mačiau ir jis labai patiko, nors mano interpretacija kiek kitokia. Romano „Nebaigti reikalai“ atspirties tašku tampa partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko atsiminimai, kuriuose jis aprašo tiek pažintį su poetu K.Kubilinsku, tiek ir jo nusikaltimą.
K.Kubilinsko personažą jau esu šiek tiek panaudojęs prieš dešimtmetį pasirodžiusiame savo romane „Pogrindis“. Tuomet maniau, kad su partizanų istorija aš jau baigiau visiems laikams: juk nesu laisvės kovų istorijų specialistas – rašau tai, kas man įdomu ir kas kūrybiškai intriguoja.
Tačiau po šio romano pasirodymo Lietuvoje, ėmiau gauti laiškų iš man visiškai nepažįstamo žmogaus Eirimo Martūno. Tuose laiškuose jis aprašė savo tėvo šeimos gyvenimą Lynežeryje. Būtent šiame kaime pokariu tuomet pasirodė jaunas kaimo mokytojas K.Kubilinskas. Eirimo tėvui, tuomet gimnazistui, teko jį iš Rudnios palydėti į Lynežerį. Taip K.Kubilinsko istorija mane vėl susirado ir pati prisiprašė būti aprašyta.
