Tai vienas dažniausiai iš lietuvių į užsienio kalbas verčiamų kūrinių, 1977 m. įtrauktas į UNESCO Europos literatūros šedevrų sąrašą. Parašyta tarp 1765 ir 1775 m., pirmą kartą paskelbtas tik 1818 m., Donelaičio poema nuo pat XIX a. dabar jau yra išversta į 16 kalbų (pirmasis – Martyno Liudviko Rėzos vertimas į vokiečių kalbą). Naujausi pasirodę vertimai – į ispanų (2013, vertėja Carmen Caro Dugo), italų (2014, vertėjas Adriano Cerri), prancūzų (2018, vertėja Caroline Paliulis) ir vokiečių (2017, vertėjas Gottfried Schneider) kalbas.
Poema sukurta XVIII a. Mažosios Lietuvos tarme ir šiandieninis lietuvių skaitytojas ne visus žodžius gali suprasti be paaiškinimo.
Michielas de Vaanas – iš Nyderlandų Limburgo provincijos kilęs lingvistas, studijavęs, vėliau dėstęs Leideno universitete, šiuo metu dėstantis Lozanos ir kituose Šveicarijos universitetuose. Jo sritis – indoeuropiečių kalbų istorija. Kaip teigia Michielas de Vaanas, indoeuropeistai mokosi lietuvių kalbą, kadangi ji išsaugojusi daug indoeuropiečių prokalbės savybių, taigi šios srities specialistams svarbu susipažinti su žodynu ir gramatika, kad gebėtų suprasti kalbų istorinius pokyčius. Studijuodamas Leidene jis mokėsi lietuvių kalbos, kurią tuo metu ten dėstė Rickas Derksenas. Tačiau Michielo de Vaano susidomėjimas lietuvių kalba neliko tik teorinis: dėstydamas Leideno universitete, ne kartą buvo atvykęs į Lietuvą gilinti kalbos žinių ir dalyvauti Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros organizuotuose kalbos ir kultūros kursuose. Nors tuo metu labiau domėjosi šiuolaikine lietuvių literatūra, tačiau, be abejo, buvo girdėjęs apie Kristijono Donelaičio „Metus“. „Donelaičio aštuonioliktame amžiuje parašytą poemą „Metai“ Lietuvoje skaito kiekvienas mokinys mokykloje, ji nuodugniai tyrinėjama istorikų, kalbininkų ir literatūrologų. Šiuo metu jau yra vertimai į daugelį Europos kalbų (tarp kitų, į anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, rusų ir lenkų), tačiau vertimo į olandų kalbą vis dar stigo. Dėl šio teksto kultinio statuso Lietuvoje būtina, kad ši spraga dabar būtų užtaisyta“, – rašo jis savo įžangoje į „Metų“ vertimą.
Kai Michielas de Vaanas 2014 m. viešėjo Lietuvoje, buvo švenčiamas Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejus ir pasirodė poemos vertimas į italų kalbą. Olandų kalbininkas sulaukė raginimų iš pažįstamų lietuvių išversti kūrinį į olandų kalbą. Jam pačiam ši mintis tapo tikru iššūkiu. „Metai“ – jo kaip vertėjo debiutas, nors kaip mokslininkas ir kalbininkas jis, žinoma, kasdien sprendžia įvairias kalbines ir vertimo problemas. Prieš keletą metų jis išvertė keletą vaikiškų Linos Žutautės knygelių, tačiau kol kas jam nepavyko rasti leidėjo. Jo žodžiais, „Nyderlanduose yra tiek daug vaikų literatūros... Visgi Linos Žutautės knygelės mūsų namuose sulaukė didelio pasisekimo. Vaikai žino, ką turiu omenyje, kai šūkteliu: „Kakė Makė!“
Gavus Lietuvos kultūros instituto ir Lietuvos kultūros tarybos, taip pat Lietuvos Respublikos ambasadų Nyderlanduose ir Belgijoje paramą, bendradarbiaujant su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, olandiško „Metų“ vertimo leidyba tapo realybe. Ar, vertėjo nuomone, „Metai“ ras savo skaitytoją Nyderlanduose ir Belgijoje? Juk poemoje vaizduojamas pasaulis jau seniai pranykęs, o istorinės aplinkybės, kūrinyje vaidinančios svarbų vaidmenį, olandakalbiams skaitytojams nėra savaime suprantamos. „Nežinau, pamatysim. Manau, kad poemos vertimu labiausiai susidomės Nyderlanduose ir Flandrijoje gyvenantys žmonės, kurių šaknys – Lietuvoje“, – teigia de Vaanas.
Paklaustas, ar galėtų „Metus“ palyginti su kokiu nors olandų kalba parašytu kūriniu, vertėjas atsako: „Neabejotinai visąlaik atmintyje knibždėjo Hermano Gorterio (Herman Gorter) poema „Gegužis“ (Mei, 1888), ypač todėl, kad daugelis „Metų“ leidimų prasideda nuo „Pavasario linksmybių“. Gorteris panašiai elgiasi ir su kalba: ji paprasta, tiesmukiška. Tiktų paminėti ir Guido Gezelle‘s (1830–1899) poeziją, dėl jos turinio. Tačiau greitosiomis neatsimenu jokio panašaus olandų kalba XVIII a. parašyto kūrinio“.
Poema sukurta XVIII a. Mažosios Lietuvos tarme ir šiandieninis lietuvių skaitytojas ne visus žodžius gali suprasti be paaiškinimo. Kokie olandiški „Metai“? Ar vertėjas taip pat ieškojo senovinės leksikos ir ją išnašose aiškino, ar vertimo kalba modernizuota? „Vengiau vartoti visiškai iš vartosenos išėjusius arba šiuolaikiniam skaitytojui nežinomus žodžius, tačiau rūpėjo, kad kalba kartkartėmis suskambėtų kiek „senoviškai“. Donelaičio vaizduojamas gyvenimas, žinoma, jau dingęs, todėl kai kurie žodžiai išėję iš vartosenos (pavyzdžiui, įvairūs su verpimu susiję žodžiai). Taip pat išverčiau į olandų kalbą asmenvardžius, nes taip jie skamba atpažįstamiau, tarsi visa būtų galėję dėtis XVIII a. Nyderlanduose ar Flandrijoje. Kai kurias sąvokas, žinoma, teko aiškinti“, – pasakoja de Vaanas.
Kiekvienas vertėjas, perkuriantis Donelaičio „Metus“ į savo gimtąją kalbą, susiduria su tam tikrais sunkumais, kuriuos lemia tikslinė kalba. Pavyzdžiui, vertėjas į italų kalbą Adriano Cerri, 2014 m. dalyvaudamas konferencijoje „Kristijono Donelaičio reikšmės“ Vilniuje, perskaitė pranešimą apie „Metuose“ esančių grybų pavadinimų vertimo į italų kalbą specifiką (šis pranešimas straipsnio pavidalu išspausdintas knygoje „Kristijono Donelaičio reikšmės“ (sud. Mikas Vaicekauskas, 2016). Kokie sunkumai buvo iškilę verčiant „Metus“ į olandų kalbą? „Įvairiausių administracinių terminų (tokių kaip amstrotas, amtmonas, pakamorė, šaltyšius, vakmistras, vartas...) išsiaiškinimas ir apsisprendimas, kaip juos versti. O kalbant bendriau – klausimas, kada koks epizodas autoriaus nušviečiamas kaip teigiamas ar kaip neigiamas – ne gimtakalbiui tai ne visad iškart aišku, o vertėjui, renkantis savo kalbos atitikmenis, tai suprasti labai svarbu“, – sako de Vaanas.
Įžangoje vertėjas paaiškina priežastis, kodėl vertimo metrika (jambinės ir trochėjinės eilutės) skiriasi nuo originalo (juk lietuviški „Metai“ neatsiejami nuo hegzametro): „Vertėjui iškyla problema, nes hegzametras su savo besikaitaliojančiais stipriaisiais ir silpnaisiais skiemenimis, kai kiekviena pėda prasideda vis stipriuoju skiemeniu, olandiškai skamba labai nenatūraliai. Todėl išsikėliau kuklesnį uždavinį – sukurti tekstą, kuris skambėtų kaip įmanoma ritmiškiau ir kurį būtų įmanoma skaityti garsiai. Aliteracija ir asonansu eilučių viduje stengiausi estetiniu lygmeniu kompensuoti griežtos metrikos stoką“.
Michielas de Vaanas sako, kad savo vertimą pirmiausia mato kaip tiltą, galintį sujungti Lietuvos ir Nyderlandų bei Flandrijos kultūras.
Ar „Metų“ poetinis skambesys labai pakito dėl metrikos skirtingumo? „Žinoma, kad taip“, – atsako vertėjas. Ar lietuviai, mokantys olandų kalbą, atpažins poemą „De Jaargetijden“ kaip tą patį jiems nuo mokyklos suolo pažįstamą literatūros kūrinį? „Negaliu atsakyti, šitai palikim spręsti žmogui, kuris užaugo kaip dvikalbis, mokydamasis ir lietuvių, ir olandų kalbų. Išversti kūrinį „atpažįstamai“ man regis, yra vertėjo tikslas, bet dėl „to paties literatūros kūrinio“ nesu tikras. Juk vertėjas taip pat šį tą naujo sukuria...“
Michielas de Vaanas sako, kad savo vertimą pirmiausia mato kaip tiltą, galintį sujungti Lietuvos ir Nyderlandų bei Flandrijos kultūras. Galbūt jis gali būti naudingas ir lietuvių kalbos dėstytojams olandakalbėse šalyse, pasak vertėjo, „ne tam, kad padėtų mokytis bendrinės kalbos, nes originalo tarmė pernelyg nuo jos skiriasi, ir pradedantiesiems šis tekstas per sunkus, bet galbūt siekiant žmones sudominti nuvykti į Lietuvą ir ten išmokti kalbą“.
Leidinys iliustruotas Vytauto Kalinausko medžio raižiniais. Skaitytojas jame ras ne tik pačią poemą, bet ir išsamią įžangą, kurioje pristatomas autorius, kūrinio tema, istorinis kontekstas, ir Kristijono Donelaičio gyvenamojo laikotarpio Rytų Prūsijos žemėlapį.
