P.Wohllebenas – apie tarptautiniu bestseleriu tapusią knygą ir tai, ko žmonės gali pasimokyti iš medžių

„Paslaptingas medžių gyvenimas“ – tai moksliniais tyrimais paremta knyga, kurioje P.Wohllebenas dalijasi savo girininko patirtimi. Autorius knygoje vaizdingai perteikia medžių gyvenimą – kaip jie auga, keliauja, dauginasi, kaip veikia miško ekosistema, juos lygina su žmonėmis. Pasak P.Wohllebeno, miškas – tai didelis socialinis tinklas, o jį sudarantys medžiai yra individualūs, pasižymi skirtingomis savybėmis. Visai kaip žmonės.

„Medžiai tik kartu tarpusavyje dalydamiesi gyvybiškai reikalinga gliukoze ir įspėdami vieni kitus apie vabzdžių atakas gali tikėtis sulaukti senatvės“, – pasakoja knygos autorius.

Kaip rašoma knygos anotacijoje, autorius įsismelkia į miško tankmę, pateikia stulbinančių įžvalgų apie paslapčių kupiną pasaulį ir dalijasi savo unikalia patirtimi. Įsigilinę į paslaptingą medžių gyvenimą, mišką pamatysite visiškai naujomis akimis.

O kas buvo sunkiausia rašant šią knygą, kuri išversta į daugiau nei 20 užsienio kalbų? Ko žmonės galėtų pasimokyti iš medžių? 15min bendravo su knygos autoriumi P.Wohllebenu.

– Jūsų knyga – tarptautinis bestseleris. Kaip gimė šios knygos idėja ir ar tikėjotės tokios sėkmės?

– Mano žmona Miriam paragino mano užrašyti visus tuos dalykus, kuriuos per pastaruosius 30 metų aš žmonėms pasakoju ekskursijose po mišką. Aš niekada nemaniau, kad atsiras daugiau nei keli tuo susidomėję žmonės. Nuostabu yra ir tai, kad dabar ir jūsų šalies skaitytojai taip pat gali dalyvauti šiose knygoje aprašytose ekskursijose.

– Vaizdingai pasakojate apie tokius dalykus, apie kuriuos žmonės kiekvieną dieną, greičiausiai, net nesusimasto. Pavyzdžiui, kaip medžiai miega, kaip keliauja, maitinasi. Tai dalykai, kuriuos nėra lengva papasakoti kiekvienam skaitytojui suprantama kalba. Kas buvo sunkiausia rašant šią knygą?

– Sunkiausia buvo surinkti ir į skaitytojui suprantamą kalbą išversti tuos nuostabius faktus apie medžius, kuriuos mokslininkai žinojo jau dešimtmečius. Žinoma, ir techninę, be emocijų esančią kalbą paversti pasakojimu, kurį skaitant būtų galima įsivaizduoti, kad skaitoma fantastinė istorija – kaip „Įsikūnijimas“ arba „Žiedų valdovas“.

– Knygoje medžius prilyginate žmonėms – kalbate apie jų tarpusavio bendravimą, pasitikėjimą ir kitas žmonėms būdingas savybes. Ar yra kas nors ko mes, žmonės, galėtume pasimokyti iš medžių?

– Kiekvienas medis instinktyviai žino – aš nesu miškas! Medžiai tik kartu tarpusavyje dalydamiesi gyvybiškai reikalinga gliukoze ir įspėdami vieni kitus apie vabzdžių atakas gali tikėtis sulaukti senatvės. Aš kartais svarstau, kad žmonių visuomenė šiuos principus yra pamiršusi.

– Pasaulyje vis garsiau kalbama apie globalinį atšilimą. Apie tai šiek tiek kalbate ir savo knygoje. O ką išduoda medžiai, kurių gyvenimo istorija yra iškalbinga, – į kur žengiame?

– Jei mes pažvelgtume į mišką kaip vienetą, tai jis gali pajėgti susidoroti su aukštesne lauko temperatūra be didesnių iššūkių. Pavyzdžiui, bukas tokiu atveju atsivėsina per dieną per save perleisdamas iki 500 litrų vandens. Skirtumas tarp miške augančio buko ir laukinio, vienišo, yra 3 laipsniais pagal Celsijų didesnė aplinkos temperatūra. Taigi kalbant apie medžių išsaugojimą, miškai gali patys įveikti temperatūros pokyčius, nors aš žinau, kad tai įmanoma tik tam tikram procentui medžių.

– Žmonėms savo pasakojimais atveriate dar neregėtą pasaulį. Pats girininku dirbate kelis dešimtmečius – ar dar yra dalykų, susijusių su jūsų darbu, kurie jus vis dar stebina arba verčia įnirtingai ieškoti atsakymų?

– Man labai įdomu, ar tarp medžių vyksta bendravimas ne tik apie gresiančias ir pavojingas atakas, tokias kaip sausros – tai jau pavyko įrodyti. Sunku tai aptikti ir įrodyti, bet gal medžiai bendrauja ir apie teigiamus dalykus?

– Kur semiatės įkvėpimo? Greičiausiai naivu tikėtis, kad tai nebus susiję su gamta.

– Aš kiekvieną dieną praleidžiu miške ir savo akis esu išplėtęs labai plačiai! Taip pat daug kalbuosi su kitais girininkais, mokslininkais, gamtosaugininkais. Esu įkūręs gamtos akademiją, kurioje mokome gamta susidomėjusius žmones ir taip pat prisidedame prie mokslinių tyrimų.

Asmeninio archyvo nuotr./Knygos „Paslaptingas medžių gyvenimas“ autorius Peteris Wohllebenas

– Kokie jūsų ateities planai – ar skaitytojai išvys daugiau knygų apie mažai žinomus gamtos pasaulius?

– Žinoma! Man yra labai malonu ir įdomu užrašyti visus tuos dalykus, o taip pat savo žinias pasakoti ir vaikams – jiems skirta knyga jau išleista. Kitas svarbus dalykas – rašydamas knygas aš iš jų taip pat mokausi.

– Ačiū už pokalbį.