75-erių Bobas Dylanas pagerbtas už „naujos poetinės raiškos didžioje Amerikos dainavimo tradicijoje sukūrimą“. Bobas Dylanas – pirmas atlikėjas, kuriam skirta Nobelio literatūros premija.
16.14 val. Pripažino, kad dainų tekstai lygiaverčiai literatūrai
Kultūros apžvalgininkams, kurie neigiamai reagavo į Nobelio premijos skyrimą Bobui Dylanui, atsvara tapo BBC korespondento Colino Pattersono komentaras. Jis teigia, kad Bobas Dylanas – muzikantas, kuris „žodžius pavertė svarbesniais už muziką“. Jis rašo, kad savo tekstuose Bobas Dylanas sugeba suderinti politinius klausimus, religinius tyrinėjimus, susidomėjimą žmogaus prigimtimi, ir visa tai darė daugiau kaip 50 metų.
Kartu jis pažymi, kad šio apdovanojimo įteikimas rodo tikrus pokyčius Nobelio premijoje. Per 112 metų joks atlikėjas nėra gavęs Nobelio literatūros premijos. Akademija pripažino, kad dainų tekstai yra lygiaverčiai literatūrai.
15.53 val. Ar tikrai nusipelno šios premijos?
Sprendimą Nobelio premiją skirti Bobui Dylanui sukritikavo „New Republic“, kurie paskelbė straipsnį, kad jeigu norima pripažinti muzikantą, galbūt reikėtų sukurti apdovanojimą, skirtą muzikai? „Net jeigu jūs vertinate Dylaną kaip žodžio meistrą, poetą, negalima nuneigti to, kad jo darbo emocinis svoris atkeliauja ne iš jo kalbos, o iš muzikos. Jo didžiausio kaip rašytojo pasiekimo – jo prisiminimų knygos „Chronicles“ – Švedijos Akademija net nepaminėjo“, – rašoma publikacijoje.
Joje taip pat teigiama, kad Nobelį skyrusi Akademija parodė nepagarbą kitiems žmonėms, kurie pretendavo į šį apdovanojimą, tokie rašytojai kaip Marilynne Robinson ar John Ashbery.
Anot autoriaus, kartais Akademija savo sprendimais primena mums, kad neturėtume jos vertinti pernelyg rimtai.
Publikacijos autorius taip pat pažymi, kad Nobelio literatūros premija paprastai skiriama dviem atvejais. Vienu atveju ji skiriama autoriams, kurių darbai pripažįstami visame pasaulyje (Samuelis Beckettas, Gabrielis Garcia Marquezas, Toni Morrison), kitu – didžiam rašytojui, kurio darbai galbūt negauna tokio pripažinimo, kurio jie nusipelno (Svetlana Aleksijevič, Imre Kerteszas). B.Dylanas nepatenka nei į vieną iš šių kategorijų, tad, publikacijos autorių teigimu, sunkiai suvokiama, kodėl jam reikėjo skirti premiją.
Tiesa, autorius primena ir dar trečią kategoriją – farsas. Anot autoriaus, kartais Akademija savo sprendimais primena mums, kad neturėtume jos vertinti pernelyg rimtai.
15.29 val. Nobelio literatūros premijos įteikimas sukėlė labai prieštaringas reakcijas. Vieni teigia, kad atlikėjas nusipelnė šio įvertinimo, kad jis praplėtė ribas to, kaip suprantama didi literatūra, kiti smarkiai kritikuoja šį sprendimą, ironizuodami, kad tokiu atveju Stephenas Kingas galėtų gauti vietą Rokenrolo šlovės muziejuje.
Žymus rašytojas Irvine'as Welshas, knygos „Traukinių žymėjimas“ autorius, irgi ganėtinai aštriai, neigiamai sureagavo į šį sprendimą.
Rašytoja Jodi Picoult rašė, kad ji džiaugiasi dėl B.Dylano, tačiau ironiškai pastebėjo, ar tai reiškia, kad ji gali pretenduoti į „Grammy“ apdovanojimą?
Kitokios nuomonės laikosi Salmanas Rushdie, kuris sveikina tokį sprendimą, sakydamas, jog poezija ir muzika visuomet buvo susiję.
14.41 val. Lygino su Homeru ir Sapfo
Kaip skelbia guardian.co.uk, Sara Danils, komentuodama tai, kad Bobo Dylano pasirinkimas daug kam gali pasirodyti netikėtas, mat jis visų pirma garsėja kaip dainininkas, sakė: „Jei pažvelgtumėte į praeitį, 5000 metų atgal, atrastumėte Homerą ir Sapfo. Jie kūrė poetinius tekstus, kurie buvo skirti atlikimui, taip pat, kaip ir Bobas Dylanas. Mes vis dar skaitome Homerą ir Sapfo, ir mums jų kūriniai patinka.“
Akademija pažymėjo, kad Bobas Dylan turi „ikonišką statusą“, jo albumuose paliečiamos „socialinės temos, religija, politika ir meilė“, jis taip pat pasižymėjo ne tik kaip muzikantas, bet ir kaip dailininkas, aktorius, scenaristas.
14.36 val. Bobas Dylanas tapo pirmuoju amerikiečiu, kuriam atiteko Nobelio literatūros premija, nuo pat 1993-ųjų – tais metais premija skirta Toni Morrison.
Švedijos Akademijos narė Sara Danils, komentuodama komisijos sprendimą, teigė, kad Bobas Dylanas 54 metus kuria meną, nuolatos keisdamasis, jo dainose – nuostabus rimavimas, poetika, mąstymo būdas.
14.15 val. Bobo Dylano kandidatūra jau daug metų buvo minima tarp potencialių nugalėtojų. Tiesa, nemažai kritikų skeptiškai vertino tokią galimybę, o „New Republic“ straipsnyje, kuriame analizavo, kam gali atitekti premija, rašė: „Bobas Dylanas 100 procentų nelaimės. Nustokite sakyti, kad Bobas Dylanas turėtų gauti Nobelį.“
Žurnalistų reakcija po to, kai jie sužinojo, kam skirta premija:
Turi ir lietuviškų šankų
B.Dylanas daugiau nei pusę amžiaus išsiskirianti folkroko ir roko muzikos figūra. Jo darbai, garsėjantys poetiškais tekstais, padarė didelę įtaką 7-ojo dešimtmečio pilietinių teisių judėjimui.
Bobas Dylanas 1971 metais yra yra išleidęs ir eksperimentinės poezijos knygą „Tarantula“.
Pirmąjį studijinį albumą jis išleido 1962 metais. Didelė dalis žymiausių Dylano darbų buvo sukurti septintajame dešimtmetyje. Daug jo dainų, tokių kaip „Blowin' in the Wind“ ir „The Times They Are a-Changin'“ tapo jaunimo, reikalaujančio pokyčių visuomenėje, himnais.
B.Dylanas pelnė 11 „Grammy“ apdovanojimų, taip „pat Oskarą“ už dainą „Things Have Changed“, panaudotą 2000 metų filme „Wonder Boys“.
Bobas Dylanas 1971 metais yra yra išleidęs ir eksperimentinės poezijos knygą „Tarantula“.
Bobas Dylanas turi ir lietuviškų šaknų. B.Dylano seneliai iš tėvo pusės – Zimmermanai – bėgdami nuo antisemitinių pogromų 1905 m. iš Odesos emigravo į JAV. Tiesa, pats atlikėjas yra tvirtinęs, kad tai nėra visiška tiesa – jo teigimu, seneliai gyveno Turkijoje. Tuo tarpu seneliai iš motinos pusės – Benjaminas ir Lybba Edelsteinai buvo Lietuvos žydai, į JAV atvykę 1902 m.
Favoritai – tie patys
Lažybų bendrovė „Ladybrokes“ skelbė, kad didžiausią galimybę laimėti Nobelio literatūros premiją turi H.Murakami. Antroje vietoje – sirų poetas Adonis. Tarp kitų įvardinamų favoritų minėtas Kenijos poetas Ngugi wa Thiong'as, amerikiečių autorė Joyce Carol Oates, amerikičių autorius Donas De Lillo, kitas jo tėvynainis Philipas Rothas ir kiti. Tiesa, literatūros ekspertai teigė, kad šie spėjimai nebūtinai reiškia, jog šie autoriai yra tarp realių pretendentų.
Nobelio literatūros premijos laimėtoją prognozuoti visada sunku – apdovanojimą teikiančios Švedijos Akademijos nariai itin stengiasi, kad į viešumą nenutekėtų jokia informacija, kuri paskatintų spekuliacijas.
„ABC News“ kalbinti Švedijos kultūros apžvalgininkai spėliojo, kad šiemet Nobelio literatūros premija gali atitekti kontroversiškomis temomis rašančiam autoriui. Vienu tokių yra siras Adonis, kuris savo kūryba įplieskė diskusijas apie islamą.
Tačiau yra ir kitų aspektų, kuriais remiantis, galima buvo spėti, kas gaus Nobelio literatūros premiją. Pavyzdžiui, gali būti įvertintas rašytojas iš Afrikos – pastarąjį kartą rašytojas iš šio žemyno gavo dar 1986 metais. Didelės galimybės buvo ir rašytojui iš JAV. Pastarąjį kartą amerikiečių autorius šį prestižinį apdovanojimą laimėjo 1993 metais. Tuomet prizą gavo rašytoja Toni Morrison.
Kalbėta, kad galimybę turi ir poetai – poetus Nobelio komitetas nuo 1995 buvo įvertinęs tik tris kartus.
Politika irgi nėra nesvarbi – apie tai, kad Akademija, skirdama apdovanojimą, atsižvelgia ir į šį aspektą, rašoma jau seniai. Ypač ši tema sukėlė daug diskusijų 2012 metais, kuomet apdovanojimo laureatu įvardintas Kinijos rašytojas Mo Yanas. Tuomet spėliota, kad premija šiam autoriui įteikta norint pamaloninti Kiniją. Jeigu Akademija tikrai ieško laureato, kuris skaldo nuomones, juo galėtų būti ir iš Indijos kilęs Salmanas Rushdie. Nobelio literatūros premiją skirianti Švedijos institucija po 27 metų tylos kovo mėnesį pasmerkė Irano paskelbtą fatvą Salmanui Rushdie.
Praėjusiais metais premiją gavo Baltarusijos rašytoja Svetlana Aleksijevič. Ir nors apdovanojimas teikiamas nuo 1901 metų, jį yra gavę tik 14 rašytojų moterų.
Neįprastai ilgas laukimas
Skiriant Nobelio premiją, nominuotųjų sąrašas niekad nebūna viešinamas, žiuri svarstymai lieka paslaptimi pusę šimto metų.
Šiemet nugalėtojo teko laukti neįprastai ilgai. Paprastai nuo 1901 metų teikiamos prestižinės Nobelio literatūros premijos laureatai tradiciškai yra skelbiami ketvirtadienį. Dažniausiai tą pačią savaitę, kaip ir kiti Alfredo Nobelio įsteigtų premijų laureatai.
Datos pakeitimas šiemet buvo susijęs su „aritmetika“ ir kalendoriumi, sakė rugsėjo pabaigoje akademikas Peras Wastbergas naujienų agentūrai AFP.
„Priežastis yra labai paprasta: mūsų nuostatos sako, kad mes susitinkame keturis ketvirtadienius iš eilės, pradedant paskutiniu rugsėjo mėnesio ketvirtadieniu, o po to paskelbiame laureatą“, – kalbėjo P.Wastbergas. Šiemet pirmas susitikimas įvyko rugsėjo 22, antrasis buvo 28 dieną, trečiasis – spalio 6 dieną, o paskutinis – 13-ąją.
Todėl šiemet Nobelio literatūros premijos nugalėtojas bus skelbiamas paskutinis, po Nobelio premijos laureatų medicinos, chemijos, fizikos, taikos ir ekonomikos (pastaroji buvo paskelbta spalio 10 d.) srityse.
Nors, anot P.Wastbergo, dabartinė padėtis visiškai atitinka Akademijos statutą, kai kurie Nobelio premijų teikimo stebėtojai įžvelgė, kad vėlesnė data tikriausiai reiškia žiuri narių nesutarimą, kam skirti premiją.
„Jei paklaustumėte manęs, tikrai tai nėra „kalendorinis“ reikalas, – sakė Bjornas Wimanas, kultūros puslapius redaguojantis švedų laikraštyje „Dagens Nyheter“. – Tai ženklas, kad nugalėtojo atrankoje esama nesutarimų“.
