„Palestinos ir Izraelio vaikai galėtų rinkti ne minų, o gėlių žiedus.“ Uršulės Toleikytės eilėraštis

Šį kartą su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo naujausiais eilėraščiais dalijasi Uršulė Toleikytė. „Šis pasakojimas kilo stebint artimą aplinką ir apmąstant platesnius konfliktus – vaikus, žaidžiančius čia pat, ir vaikus, esančius Izraelio ir Palestinos įtampos zonoje. Kai brolis su sese žaidžia vandens šautuvėliais, būna smagu, o kai vandens šautuvėlius pakeičia tikri šautuvai, minų žiedai, tai visai nepanašu į smagų žaidimą. Izraelio ir Palestinos situacija irgi primena brolio ir sesės santykius, tačiau turinčius sudėtingą istoriją, – pasakojo U.Toleikytė. – Mes visi esame susiję. Taigi kiemo ir už jo esantys reikalai taip pat. Be to, mano veikla susijusi su socialinių problemų lauku. Pažeidžiamumas, galios netolygumai, nerimo ir ribinės patirtys supa daugelį mūsų. Taip pat ir įvairius kontekstus, nors ir skirtingais lygiais. Jaučiant grėsmę dėl namų saugumo, savo ir artimųjų gyvybės, reikalaujama visad būti pasirengus „kovoti“ ar „bėgti“. O tai kelia didžiulį nerimą. Gaila, kad tokioje įtampos zonoje atsiduria ir tie, kurie visai nenorėtų to daryti, o tiesiog jaustis saugiai. Labai norėtųsi, kad Palestinos ir Izraelio vaikai galėtų rinkti ne minų, o gėlių žiedus.“ Pasiteiravus, kodėl jos eilėraščių herojai dažniausiai būna vaikai, ji atsakė: „Man artimas vaikų buvimo pasaulyje būdas – smalsumas, atvirumas, vaizduotė, žaismingumas. Man rūpi ir vaikų balsas, norėčiau, kad jis būtų labiau girdimas. Be to, kiekvieno istorija prasideda vaikystėje, nuo ten pradedama kurti tai, kaip mes suvokiame save ir kitus, kaip išmokstame būti santykyje, kaip sprendžiame nesusikalbėjimus.“ Jeigu ir jūs rašote poeziją, ją galite siųsti el. paštu urbanpoetry@15min.lt. Atsiuntusieji pretenduos į geriausią 2021 metų publikaciją. Redakcija susisieks tik su atrinktais autoriais asmeniškai.