„Didesnė už mus tik Nacionalinė biblioteka, bet ji nėra viešoji“, – trečiadienio rytą pakvietusi užeiti į vidų, 15min žurnalistei teigė „Ąžuolyno“, buvusios Kauno apskrities viešosios, bibliotekos direktorė Edita Urbonavičienė.
Kauno Radastų gatvėje veikianti biblioteka atidaryta 1987 metais, joje iki tol dominavo postsovietinio modernizmo interjeras. 2021 metų spalio viduryje atgyvenęs pastatas buvo užvertas lankytojams, prasidėjo jo rekonstrukcija.
Vienu metu įgyvendinti du investiciniai projektai – pagerintas energetinis efektyvumas, o Kultūros ministerija finansavo erdvių įveiklinimą.
Per trejus metus buvo sutvarkytas fasadas, pastatas apšiltintas, atnaujintas ir modernizuotas interjeras. Tiesa, atnaujinimo sulaukė tik dalis vidaus patalpų.
„Už šių durų, kitoje pastato dalyje, – vis dar gilus sovietmetis, – patikino jau penkerius metus bibliotekai vadovaujanti direktorė. – Visam pastatui sutvarkyti, skaičiavome, reiktų 22 mln. eurų, o turėjome tik 11 mln. Galiausiai pastato išorės ir dalies vidaus patalpų rekonstrukcijai išleidome 17,6 mln. eurų: Ukrainoje kilus karui, pabrango visos medžiagos.“
Atnaujinant erdves pasirinktos kuo natūralesnės medžiagos ir spalvos. Dabar bibliotekoje – šviesu.
Sutvarkyta ta dalis (apie pusė viso pastato), į kurią patenka bibliotekos lankytojai. Fondas ir knygų saugykla dar lauks savosios rekonstrukcijos ateityje.
Įrengta puikios akustikos salė
Ekskursiją pradėjome nuo pirmojo aukšto – triukšmingiausių bibliotekos erdvių. Užbaigėme ketvirtame aukšte, kur – tyliausia.
„Įėjimus į biblioteką turime du – per pirmąjį ir antrąjį aukštus. Pirmajame įrengta apie 170 žiūrovų bei klausytojų talpinanti „Žvaigždžių“ salė. Tai rugpjūčio nakties dangaus salė, kurioje, tikimės, įvyks daugiausiai renginių. Joje dominuoja gamtos spalvos. Parketas – ąžuolinis. Scenoje atsitraukia siena, gimsta dvi erdvės. Vienoje iš jų laikomas fortepijonas, kurį galima išvežti į sceną. Antrame aukšte gali vykti artistų, choristų pasirodymai. Čia bus daugiausiai šurmulio“, – pristatė E.Urbonavičienė.
Sausio 19-ąją, bibliotekos atidarymo dieną, „Žvaigždžių“ salėje koncertuos Linas Adomaitis. Vietų į šį koncertą neliko per parą. Anot direktorės, dainininko garsistai įvertino naujosios salės akustiką, teigė, kad ji galės varžytis Kaune su „Žalgirio“ arenos amfiteatrine sale.
Taigi, pasirinkta aukštos kokybės garso, vaizdo ir šviesų aparatūra, reikalinga norint organizuoti profesionalius renginius.
„Specialiai atlikome akustinius matavimus, norėdami išsiaiškinti, kaip garsas sklinda salėje. Todėl nė vienos sienos nematote lygios“, – paaiškino E.Urbonavičienė, atskleidusi, kad ir iki šiol čia taip pat buvo salė, kurioje net filmuota „Kvieskite daktarą!“ televizinė laida.
Du mėnesius nuo atidarymo „Žvaigždžių“ salės užimtumas – šimtaprocentinis. Vėliau ją bus galima rezervuotis įvairiausiems renginiams.
Siūlo net pasisiūti suknelę
Šalia koncertinės salės – vaikams ir paaugliams skirtų knygų lentynos, taip pat – išradimų būstinė, kūrybinės erdvės. Tokios viešos dirbtuvės Kaune – vienintelės, kitos kelios veikia kaip privatūs objektai.
Išradimų būstinėje, kurioje galės lankytis 8-erių metų sulaukę ir vyresni kauniečiai, paliktos kelios senojo postsovietinio modernizmo interjero detalės – dalis grindinio, spintelė, su slankiojančiais stalčiukais.
Šioje erdvėje pavieniai kauniečiai ar jų grupės (iki 30 žmonių) galės kažką sau naujo išrasti, programuoti, kurti 3D modelius. Jiems tai daryti padės bibliotekos komandos nariai – koordinatoriai.
Štai vienas jų – Paulius Malickas, teigė, kad čia žmonės galės įgyvendinti savo idėjas, pavyzdžiui, pasisiūti suknelę, užsidėti lipduką ant drabužių, pagaminti inkiliuką, ką nors atsispausdinti 3D spausdintuvu.
Veiks čia ir kompiuterių klasė, medžio dirbtuvės, robotikos erdvė, kurioje jaunimas mokysis inžinerijos ir elektronikos pagrindų.
Norint patekti į išradimų būstinę, reikės registruotis iš anksto (rezervacijos sistema startuos nuo sausio 19 dienos puslapyje www.azuolynobiblioteka.lt) ir papasakoti, kokį produktą siekiate sukurti.
Bus organizuojami ir šeimadieniai.
„Gal kokie bernvakariai čia taip pat vyks. Visai įdomu, manau, būtų“, – šyptelėjo bibliotekos direktorė, patikinusi, kad anksčiau šiose erdvėse veikė sovietinė kavinė, vėliau pirmojo aukšto beveik visos patalpos, išskyrus minėtą amfiteatrinę salę, buvo tuščios ir nenaudojamos.
20 km lentynmetrių
Į antrąjį bibliotekos aukštą lipame išlaikyta ir kiek atnaujinta marmuro laiptine.
Užlipus atsiveria pati lankomiausia – grožinės literatūros knygų – erdvė. Ji suprojektuota išlaikant pastato vertikalę, vientisumą ir dizainą.
Pasirinkti natūralaus ąžuolo baldai, apvalūs šviestuvai-gaubliai primena saulę.
„Ant kiekvienos kolonos buvo marmuras. Nuimant sutrūkinėjo, negalėjome išsaugoti. Sutrūkinėjusį panaudojome palei langų juostą grindyse. Kiekvieną plytelę interjero dizainerė su meistru atrinko rankomis – ta tinka, ta ne. Juk ir spalvos skyrėsi, tad parinktos tik derančios, natūralaus pilkumo“, – įdomią detalę atskleidė E.Urbonavičienė, pabrėžusi, kad teraco grindų danga išlaikyta originali.
Pasak architekto Raimundo Labučio, sovietmečiu buvo pasirinktas nekokybiškas marmuras. Pritrūko, tad kitą dalį, visai kitokios spalvos, marmuro vežė iš kitos kasyklos. Vaizdas ant kolonų labai skyrėsi.
Netrukus iš direktorės lūpų išgirdome ir naują terminą – lentynmetris. Paaiškėjo, kad knygos visoje bibliotekoje sugulė net į 20 km (jei būtų išdėliotos į vieną liniją) besidriekiančias lentynas.
„Projektavimo metu žodis lentynmetris tapo labai svarbus. Kiekvienas baldas turėjo turėti savo skaičių lentynmetrių vienetų. Buvo iššūkis sutalpinti tiek daug knygų“, – šyptelėjo vilnietė interjero dizainerė Laima Čijunskaitė.
Dar viena įdomi detalė – ryškiaspalviai minkštasuoliai įrengti net pačiose lentynose.
Čia pat – ir „Ąžuolo“ salė, 50 lankytojų talpinanti kamerinė erdvė, kurioje vyks knygų pristatymai. Ji – pietinėje pusėje, tad netrūksta saulės šviesos ir šilumos.
Pastato vidų architektams norėjosi sukurti kuo gaivesnį ir šviesesnį, atviresnį.
Žalumos oazė
Lipame į trečią aukštą, kuriame aukštų lubų pagalba sukuriamas milžiniškos erdvės pojūtis. Čia išdėliotos teminės literatūros knygos, leidiniai, dokumentai, labiau skirti studentams, akademinei bendruomenei.
„Tai yra viso pastato vinis. Mūsų interjero dizaino koncepcijos sumanymo pagrindinė mintis – biblioteka parke, parkas – bibliotekoje. Kurdami natūralistinį ir šviesų interjerą, įsileidžiama pas save parką, kuris matosi pro langus.
Žalumos oazė su čiurlenančiu fontanėliu yra skirta ramiam knygos paskaitymui. Įdomiausia detalė – šis parkas auga ne ant parketo. Jis yra įgilintas. Ginčijosi projektuotojai, nes reikėjo paskaičiuoti, kokį svorį išlaikys perdangos, kad galėtume čia auginti parką“, – prisiminusi nusijuokė direktorė.
„Skaičiavome, ar betonas, ar žemė su augalais daugiau sveria“, – papildė L.Čijunskaitė.
Šalia parkelio – natūralaus ąžuolo suoliukai.
Biblioteka parke, parkas – bibliotekoje.
„Taip pat čia veikia tylioji skaitykla. Griausime tuos mitus, kur bibliotekininkės vis tildo lankytojus šššš...“, – šyptelėjo E.Urbonavičienė.
Pirko specialią indaplovę
Nuostabą kelia palubėse kabantis šviestuvas, sudarytas iš 4843 autentiškų stiklinių vamzdelių. Restauratoriai net įsigijo specialią indaplovę, kad tuos vamzdelius išplautų ir jie įgautų pirminį spindesį.
„Daugiausiai iššūkių mums kėlė tas šviestuvas. Jis yra saugomas. Buvo parinkti konservavimo sprendiniai. Jis buvo išrinktas, išvalytas ir atgal pakabintas.
Viso pastato autorius – Boleslovas Zabulionis, tad turėjome tikslą – atlikti rekonstrukciją nekeičiant iš esmės interjero, bet atnaujinant šiuolaikiškomis medžiagomis, suteikiant bibliotekai naują veidą. Pastatas buvo 30 metų nematęs remonto, panaudotos sovietmečiu apdailos medžiagos – labai nekokybiškos. Interjeras tiesiog morališkai paseno“, – teigė architektas R.Labutis.
Tie, kurie turi pakankamai drąsos, gali užlipti ant... lango grindyse! Tai papildoma atrakcija lankytojams. Dvigubo grūdinto ir ugniai atsparaus stiklo langai atsparūs ir smūgiams.
„Norėjosi išlaikyti atrastas sovietmečio detales. Šių langų grindyse vietoje anksčiau buvo archajiškos sovietinės piramidės. Kilo klausimų, kodėl neišlaikėme seno sovietinio parketo. Jis buvo kalamas, išrinkti buvo sudėtinga, o ir būklė buvo prasta. Nuspręsta pakeisti į šiuolaikišką parketą – sudėtos 5 mm storio parketlentės“, – pristatė kaunietis architektas R.Labutis.
Brangiausia detalė – ta, kurios net nesimato
Pasak bibliotekos direktoriaus pavaduotojo infrastruktūrai, modernizacijos projekto vadovo Edvardo Liako, brangiausiai rekonstrukcijos metu atsiėjo gaisro gesinimo sistema, kurios net niekas nemato.
„Ir, tikėkimės, jos niekada neprireiks panaudoti. Viena iš moderniausių sistemų. Skleidžia ne vandenį, o rūką, nėra pavojinga žmonėms, jei kas lieka patalpose, nespėja evakuotis. Seniau gesinimui buvo juk naudojamos dujos“, – atskleidė E.Liakas.
O štai bibliotekos direktorei sunkiausia buvo pasirinkti tinkamus šviestuvus. Visa elektros sistema, jos teigimu, atsiėjo apie 1,5 mln. eurų.
Šviestuvas sudarytas net iš 4843 autentiškų stiklinių vamzdelių.
Medžiagos, anot architektų, panaudotos gana kokybiškos, net durys – aliuminio, priešgaisrinės. Įdiegta inovatyvi apšvietimo sistema, – galima suprogramuoti skirtingus apšvietimo scenarijus.
„Kai pradėjo statybininkai nuiminėti visas apdailos medžiagas, radome, ko nematę. Lifto šachtoje liftas kabėjo ant siūlų. Tiek plytų, kiek turėjo būti, nebuvo. O grindyse atradome kažkokius bėgius. Pasirodo, dalis buvo išbetonuota, dalis – ne. Apkasai, taupymas. O sienose radome „Komjaunimo tiesos“ laikraščių. Nėra ko stebėtis, kad tos sienos buvo kiauros“, – įdomias detales atskleidė E.Urbonavičienė.
74 tūkst. knygų
Iš viso atviruose fonduose, per visus tris bibliotekos aukštus, yra 74 tūkst. egzempliorių leidinių. Uždaruose fonduose, saugyklose – dar milijonas.
Seniausi leidiniai laikomi K.Donelaičio g. veikiančiame bibliotekos pastate, kuriame rekonstrukcijos metu glaudėsi visi darbuotojai.
„Tame pastate liko senų ir retų leidinių fondas. Seniausias leidinys – XV–XVI a. sandūros. To fondo mes negalėjome perkelti į šio atnaujinto pastato saugyklą, nes leidiniai nuo senatvės yra užkrėsti pelėsiu. Juos būtina prieš tai konservuoti, kad neskleistų pelėsio. Tam prireiktų, su turima įranga, bent 25 metų.
Kitas sprendimas – padaryti saugykloje vėdinimo sistemas, kad tarp aukštų jos būtų nesusisiekiančios. Jei dabar atvežtume fondą čia, užkrėstu pelėsiu visus leidinius“, – paaiškino bibliotekos direktorė.
Lankytojai K.Donelaičio g. pastate vis dar priimami. Ten veikia muzikos ir meno, senų ir retų spaudinių skaityklos. Paliekamos atviros mokymosi klasė ir renginių salė.
„Vis dėlto, tas pastatas – UNESCO paveldas, tarpukario architektūra. Nesinori jo užverti, norime naudoti. Faktas, kad reikia ir jį tvarkyti, bet ačiū, kad visus tuos metus, kol vyko rekonstrukcija šio pastato, mus atlaikė“, – pasidžiaugė E.Urbonavičienė, pabrėžusi, kad labai trūksta vietos saugyklose.
Poilsio oazėje – masažiniai krėslai
Beliko aplankyti ketvirtąjį aukštą, į kurį užkyla tie bibliotekos lankytojai, kurie nori pakliūti į poilsio oazę ar apžiūrėti veikiančios dailininkų parodos. Tai – tyliausia bibliotekos erdvė.
Atriumas taip pat buvo išklotas marmuru, tokiu pačiu, kaip laiptinėje, tačiau rekonstrukcijos metu lupant jį, subyrėjo. Tad marmurą pakeitė baltas „koriano“ akmuo. Pro jį, lyg 360 laipsnių besisukantį balkoną, atsiveria gražiausia bibliotekos vieta – minėta žalumos oazė.
Ant sienų – paveikslų ekspozicija, kuri nuolat bus keičiama.
Čia veikia ir žinių buveinė, susibūrimų kambarys, individualaus darbo kabinos, kurias bus galima nemokamai rezervuoti 4 valandoms (į vidų patenkama nuskenavus skaitytojo pažymėjimą), bei kompiuterių „baras“. Kiekviena kabina turi savo dienos šviesą – tunelį į dangų.
Poilsio oazėje galima prigulti ant masažinio krėslo, mėgautis fontanėlio čiurlenimu ir vaizdu į ąžuolyną.
Ant stogo veiks kavinukė
Užlipame ir ant bibliotekos stogo, nuo kurio apžvelgiame Žaliakalnio panoramą.
Ateityje čia bus įrengtos apie 400 kv. m užimančios terasos su nediduke lauko kavinuke, skaitytojų poilsio zonomis, žiūronais.
Kaip teigė direktorė, iš viso „Ąžuolyno“ bibliotekoje darbuojasi 202 žmonės.
Darbo dienomis biblioteka dirbs nuo 9 iki 21 valandos, šeštadieniais – nuo 9 iki 18 valandos.
Biblioteka draugiška gyvūnams, tad į ją galima užsukti su keturkojais.
Sausio 19 ir 20 dienomis laukia oficialūs atidarymo renginiai – nuo koncertų, edukacijų, parodų – iki ekskursijų.
Susipažinti su atidarymo renginių programa galite čia.
