„Baltos lankos“ pristato dešimt ne tik laiko patikrintų, bet ir prestižinėmis premijomis įvertintų knygų, šią vasarą tikrai vertų jūsų dėmesio.
David Diop „Naktį visų kraujas juodas“ („International Booker Prize“, 2021 m.)
Senegalietis Alfa Ndiajė kariauja su prancūzų armija Pirmajame pasauliniame kare. Jo geriausias draugas Mademba Djopas kariauja kartu, bet vieną dieną mėlynakis priešas jam perrėžia pilvą. Mademba Djopas maldauja užbaigti jo gyvenimą, tik Alfa Ndiajė nedrįsta. Leidžia draugui mirti baisiose kančiose.
Susidūręs su savo paties silpnumu, baime ir žiaurumu, Alfa Ndiajė pamažu praranda ryšį su realybe. Jis leidžiasi į kasnaktinius žygius po priešų stovyklą keršyti už draugo žūtį, išpirkti savo nuodėmę.
Hipnotizuojantis ir stebinantis, persmelktas žodinio pasakojimo tradicijos ir šiek tiek magijos romanas – sakmė apie gedulo ir beprasmio karo sužeistą žmogų, iš lėto nyrantį į beprotybę.
Iš prancūzų k. vertė Akvilė Melkūnaitė.
Marieke Lucas Rijneveld „Vakaro nejauka“ („International Booker Prize“, 2020 m.)
Olandijos kaime, reformatų tikėjimą išpažįstančių ūkininkų šeimoje auganti dešimtmetė Jopė klaidžioja niekieno žemėje tarp vaikystės ir suaugusiųjų gyvenimo ir pasaulį patiria savitu būdu. Kai likus kelioms dienoms iki Kalėdų šeimą sukrečia siaubinga netektis, kiekvienas ją išgyvena savaip. Sielvarto surakinti tėvai nepastebi, kaip trys vaikai pamažu išklysta iš vėžių. Jausdamasi kalta dėl nelaimės, Jopė įsisuka į trikdančių fantazijų ir patirčių pasaulį, savyje atranda vis gilėjančią tamsą, kuri grasinasi sunaikinti jos ir jos artimųjų pasaulį.
Makabriško grožio romanas, vaizduojantis nekasdienišką kaimiškosios gyvensenos pusę ir dekadansą, parašytas poetiška, vibruojančia kalba, persmelktas sunkių klausimų apie seksualumą, tikėjimą ir egzistencijos skausmą, nepakeliamybę ir baigtį.
Iš olandų k. vertė Aušra Gudavičiūtė.
Eleanor Catton „Šviesuliai“ („Man Booker“ premija, 2013 m.)
Volteris Mūdis 1866-aisiais atvyksta į Naujosios Zelandijos aukso kasyklas pralobti, tačiau, vos atvykęs, patenka į slaptą susirinkimą. Jame 12 vyrų aptarinėja virtinę neišaiškintų nusikaltimų. Mūdis netrukus įtraukiamas į mįslingai susipynusių sudėtingų likimų tinklą. Kas juos valdo – turto troškimas, nepalankios aplinkybės ar netikėtas šviesulių – dangaus kūnų – išsidėstymas?
Tai daugiasluoksnis kūrinys – nuotykių romanas, meilės istorija, vesternas, detektyvas ir trileris viename, vertinamas už itin meistriškai sukurtą matematiškai tikslią struktūrą, įtraukiantis sumaniai supintu pasakojimu ir itin vertingas dėl gyvai vaizduojamo XIX amžiaus Naujosios Zelandijos aukso karštinės pasaulio.
Iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.
Philippe Claudel „Brodekas“ (2007 m. licėjaus mokinių Goncourt’ų premija ir 2010 m. „Independent“ (dabar – „Man Booker International“) užsienio literatūros premija)
Vieną dieną į kaimą įsivaizduojamoje šalyje, kažkur Europos rytuose, atkeliauja nepažįstamasis. Vėliau įvykdoma atvykėlio žmogžudystė, kurioje dalyvauja beveik visi kaimo vyrai – išskyrus Brodeką. Niekas nepripažįsta kaltės, o Brodekas, vienintelis išsilavinęs žmogus kaime, įpareigojamas parašyti apie tai raportą. Rašydamas Brodekas pasiners į pačias siaubo gelmes ir pagaliau pasijus išsilaisvinęs.
Paprastai ir aiškiai parašytas, meistriškai sukonstruotas „Brodekas“ – itin tapybiškas pasakojimas apie mitą ir istoriją, meilę ir ištikimybę, atskleidžiantis žmogiškojo žiaurumo ir gėrio ribas.
Iš prancūzų k. vertė Jonė Ramunytė.
Sandro Veronesi „Tu ir esi kolibris“ („Strega“, 2020 m.)
Oftalmologo Marko Kareros gyvenime gausu ir lemtingų sutapimų, ir siaubingų netekčių, ir absoliučių meilių. Jis veda ne tą moterį, Mariną, kuri jam neištikima. Iš visos širdies myli kitą moterį, Luizą, bet ji jam nepasiekiama. Dar jaunystėje netenka sesers, o brolis daugybę metų atsisako bendrauti. Itin sudėtingi jo tėvų santykiai nulemia skausmingus visos šeimos likimus. Bet Markas Karera turi ypatingą gebėjimą – kol pasaulis aplink jį nuolat kinta, jis išlieka ramus ir su tykia narsa iriasi pirmyn, nes išgyventi nereiškia gyventi mažiau.
Romano architektūroje iš įvairiausių kasdienybės detalių sukuriamas ištisas žmogaus pasaulis, lakiame laike ir svaigiame Italijos kolorite ištįstantis nuo XX a. septintojo dešimtmečio iki dabarties ir artimos ateities. Šis pasakojimas – išmintinga meditacija apie šeimą, žmogaus širdį, gedinčiojo skausmą ir kiekvieno troškimą gyventi geriausią įmanomą gyvenimą iš geriausiųjų.
Iš italų k. vertė Lina Gaučytė.
Kazuo Ishiguro „Klara ir Saulė“ (knygos autorius pelnė 2017 m. Nobelio literatūros premiją)
Parduotuvės vitrinoje Klara, vaikų Dirbtinė Draugė, stebi pirkėjų ir praeivių lauke elgesį. Klara viliasi, kad ją pagaliau kas nors išsirinks. Bet, prieš iškeliaudama į žmonių namus, ji perspėjama, kad iš jų nei meilės, nei draugystės per daug tikėtis neverta. Naujoji pakylėtųjų vaikų karta yra beprarandanti gebėjimą nuoširdžiai bendrauti ir atjausti, o suaugusieji linkę elgtis desperatiškai. Atsakingai vykdydama savo pareigą apsaugoti žmogų nuo vienatvės, Klara bando perprasti žmogaus esmę.
Romanas apie vienatvę, empatiją, pasiaukojimą, autentiškumą, tikėjimą ir staigiai besikeičiantį pasaulį. Jo centre iškyla pamatinis klausimas – ką mums, žmonėms, reiškia mylėti?
Iš anglų k. vertė Mėta Žukaitė.
J. M. Coetzee „Barbarų belaukiant“ (knygos autorius pelnė 2003 m. Nobelio literatūros premiją)
Romano pasakotojas, lojalus neįvardytos Imperijos pareigūnas, tarnaujantis mažame pasienio mieste, gyvena ramų gyvenimą. Bet kartą mieste pasirodo pulkininkas Džolas ir stoja į žūtbūtinę kovą su barbarais, kurie laikomi pavojingais Imperijai. Suvokęs, kaip žiauriai ir neteisingai elgiamasi su belaisviais, miestelio teisėjas pajunta užuojautą aukoms ir įvykdęs protesto aktą pats tampa Imperijos priešu. Būdamas paprastas žmogus, graužiamas sąžinės tolimais laikais nežinomoje šalyje, jis tarytum įkūnija visus žmones, kurie gyvena totalitarinėse valstybėse, nepripažįstančiose teisingumo ir padorumo.
Iš anglų k. vertė Violeta Tauragienė.
Adam Johnson „Našlaičių prižiūrėtojo sūnus“ (Pulitzerio premija, 2013 m.)
Čiun Do – našlaičių darbo stovyklos prižiūrėtojo sūnus. Stovykloje pirmąkart paragavęs valdžios, jis žengia keliu, kuriuo nebegalės grįžti atgal. Čiun Do tampa profesionaliu žmonių grobiku. Kad liktų gyvas, jis turi prisitaikyti prie besikeičiančių žaidimo taisyklių ir ištverti neapsakomą žiaurumą. Pasiekęs to, ką žmogus gali iškęsti, ribas, jis drąsiai imasi diktatoriaus varžovo vaidmens – siekia išgelbėti mylimą moterį.
Romano pagrindas – jauno žmogaus kelionė paslaptingiausios pasauly diktatūros šalyje – Šiaurės Korėjoje. Tai ir kvapą gniaužiantis trileris, ir pasakojimas apie prarastą nekaltybę, ir poetiška meilės istorija.
Iš anglų k. vertė Povilas Gasiulis.
Jean-Paul Dubois „Ne visi šiam pasauly gyvena vienodai“ (Goncourt’ų premija, 2019 m.)
Jau dveji metai Polis Hansenas atlieka bausmę Monrealio kalėjime. Dar visai neseniai jis buvo „Egzelcioro“ daugiabučio prižiūrėtojas, kur atliko meistro, durininko, sargo ir – dar labiau – sielų taisytojo ir liūdinčiųjų guodėjo pareigas. Kai nereikėjo skubėt į pagalbą „Egzelcioro“ gyventojams ar rūpintis kitais darbais, laiką leido su Vainona. Bet netrukus viskas pasikeitė.
Knygoje po truputį skleidžiasi vieno gyvenimo istorija, kupina meilės artimui, gailestingumo, žmogiškosios silpnybės ir stiprybės, noro surasti savo vietą ir maišto prieš visas neteisybės formas.
Iš prancūzų k. vertė Jonė Ramunytė.
Romain Gary „Dangaus šaknys“ (Goncourt’ų premija, 1956 m.)
Romane pasakojama apie keistuolį idealistą prancūzą Morelį, išsekintą gyvenimo koncentracijos stovykloje beprasmiškumo. Po Antrojo pasaulinio karo jis atsiduria Prancūzijos Pusiaujo Afrikoje. Čia bręsta išsilaisvinimo kovos, negailestingai dėl ilčių žudomi drambliai, o Morelis renka parašus po peticija už jų apsaugą. Išlaisvinti drambliai – jo idée fixe. Kas svarbiau: gamtosauga ir drambliai, šalies nepriklausomybė ar individo laisvė? O gal – badaujantis vietinis?
Šis romanas – tai žvaigždėta Afrikos naktis, savanos vėjas, neaprėpiami toliai, vandens link bėgantys drambliai, jų sukeltos įkaitusios raudonos žemės dulkės, kurios gaubia europietį, patyrusį XX a. vidurio siaubą ir pasitraukusį į Afriką semtis stiprybės gyventi, ieškoti tyros būties gamtos apsupty.
Iš prancūzų k. vertė Violeta Tauragienė.
Mathias Enard „Kompasas“ (Goncourt’ų premija, 2015 m.)
Sutemoms užklojus Vieną, Francas Riteris lovoje praleidžia bemiegę naktį klajodamas po svaigius sapnus ir prisiminimus. Jis iš naujo apmąsto svarbiausius savo gyvenimo puslapius: neblėstantį susižavėjimą Artimaisiais Rytais, keliones po Stambulą, Alepą, Damaską ir Teheraną, didžiausią įtaką padariusius XIX–XX a. rašytojus, dailininkus, muzikantus, akademikus, orientalistus ir jų kūrinius. Šių apmąstymų geluonis – neapčiuopiama ir tyli Franco meilė mokslininkei Sarai, tyrinėjančiai Oriento literatūrą, painius Europos ir Artimųjų Rytų ryšius.
Gaivališkas, nakties nutamsintas, muzikos prisodrintas, karčiai saldaus humoro ir meilės ilgesio perlietas, kvapą atimančios erudicijos lydimas „Kompasas“ – tai kelionė po praėjusias epochas, kvietimas ieškoti santykio tarp Rytų ir Vakarų, vakardienos ir rytdienos, tirpdyti sienas tarp šalių, kalbų, kultūrų ir laikmečių.
Iš prancūzų k. vertė Violeta Tauragienė.
