Nors knygos žanras apibūdinamas kaip vienos vilties romanas, šis pasakojimas paremtas rašytojos patirtimi – visa tai, kas aprašoma knygoje, rašytojai teko išgyventi pačiai. Knygos pasakotoja serga vėžiu, ją užklumpa žinia, kad vėžiu susirgęs ir jos mylimas vyras. Pasipriešinimas ligai, dvasinės galios jai atsispirti, įtikėjimas gamtos, maldų, žmogiškojo gėrio pajėgomis – šie motyvai, išreiškti, energinga, sodria, įtaigia kalba, sukuria ypatingų įtampų lauką. Į siužetą įsilieja pačios autorės kūrybinės, politinės, kultūrinės veiklos ir asmeninio gyvenimo patirtys, jos suteikia kūriniui dienoraštiškų spalvų.
Vėžio semantika įgyja metaforiškų reikšmių. Jų opozicija – skaudžių išgyvenimų paveiktos moters sieloje kylantis supratingumo ir atjautos jausmas, kuris išsilieja vidiniais monologais ir asmeniškomis maldomis. Moters ir vyro ryšys, grįstas stipriu jausmu, abiejų gebėjimas sukurti aukštojo bendravimę erdvę, daro stiprų įspūdį.
Kaip teigia rašytoja, ši knyga apie vėžį yra apie jos ir jos artimiausio bendrakeleivio susidūrimą akis į akį su mirtimi. „Pradėjau rašyti tikėdama, jog mano patirtis gali padėti daugeliui žmonių. Tačiau labiausiai ji padėjo man pačiai – atskleidė daugybę egzistencinių paslapčių ir atvėrė pasaulį – amžiną ir begalinį, kuriame niekas neišknyskta amžinai, tik pasitraukia iš mūsų akių. Be šios skaudžios patirties niekad nebūčiau žinojusi, kaip myliu gyvenimą, ką sugebu iškentėti dėl jo, nebūčiau atradusi kančios švytėjimo ir kančios laimės dar vieno avietinio ryto, dar vienos audringos, žaibuojančios nakties vardan.“ – ketvirtajame knygos viršelyje rašo autorė.
Birželio 20 d., 17.30 val., Rašytojų klube vyksiančiame knygos pristatyme kartu su autore dalyvaus literatūros kritikas Valentinas Sventickas, literatūrologas prof. Algis Kalėda, aktorius Algimantas Butvilas ir kiti. Įėjimas į renginį laisvas.
