Anuomet linksmai stebėjau, kaip „Vilniaus pokeris“ jaukia visus lig tol galiojusius lietuvių literatūros kriterijus bei standartus. O dar linksmiau stebėjau dėl tos knygos kilusį tamsybininkų bei davatkų siautulį.
***
Iš esmės prozininkas privalo dirbti nuobodžiai kaip koks sargas. Minutė po minutės, valanda po valandos <...>. Aš esu iš tų žmonių, kurie sako atvirai, kad rašo ne jie. Rašau ne aš, kažkas rašo manimi.
Ričardas Gavelis
Ričardas Gavelis (1950–2002) – vienas ryškiausių postmodernizmo atstovų Lietuvoje. Prozininkas, dramaturgas, publicistas ir fizikas. Daugiau nei prieš 25 metus išleistas „Vilniaus pokeris“ sukėlė tikrą sprogimą Homo sovieticus, bevirstančio laisvu žmogumi, sąmonėje.
Tai neabejotinai žymiausias Ričardo Gavelio kūrinys. 2009 m. romanas buvo išverstas į anglų kalbą ir išleistas JAV, kur sulaukė pripažinimo ir pateko į 25 geriausių verstinių metų knygų sąrašą. „Vilniaus pokerio“ leidėjas Prancūzijoje (2015 m.) šį romaną pristato kaip „galiausiai išverstą šiuolaikinės lietuvių literatūros šedevrą“, o prancūzų literatūros apžvalgininkai ir tinklaraštininkai ne tik nešykšti jam tokių epitetų kaip „tobulas“, „fantasmagoriškas“, „genialus“, bet ir lygina R. Gavelį su Kafka, Céline’u, Joyce’u, Faulkneriu, Orwellu ir kitais pasaulyje pripažintais rašytojais.
Gavelis daug kuo panašus į Milaną Kunderą <...> , drįsusį ironizuoti ir ir net su atviru sarkazmu rašyti apie tai, kas daug kam iki šiol atrodo nacionalinės ir europietiškos tapatybės pamatai.
Leonidas Donskis
Juk kiekvienas miestas, be kartografų kruopščiai popieriuje išdėstyto abstraktaus prospektų ir aikščių tinklo, turi savo metafizinį žemėlapį, o R. G. buvo ne tik vienas svarbiausių jo sudarytojų, bet ir neatskiriama to piešinio dalis.
Jurga Ivanauskaitė
