Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad tai – knyga, kuri padės išverti gyvenimo išbandymus. Knyga jau išversta daugiau nei į 40 kalbų, o autorius tarsi roko žvaigždė turi keleriems metams į priekį suplanuotus knygos pristatymo turus.
Vieni J.Petersono knygą „12 gyvenimo taisyklių: Chaoso priešnuodis“ laiko gyvenimo vadovu, kiti negailestingai ją kritikuoja, tačiau, akivaizdu, kad ši knyga tapo reiškiniu ir abejingų nepalieka. Kur slypi jos paslaptis dabar jau galima išsiaiškinti į rankas paėmus ir lietuvišką leidimą. Į lietuvių kalbą knygą vertė Daiva Vilkelytė, išleido „Tyto alba“.
Kodėl mus reikia kažkieno surašytų taisyklių?
Knyga „12 gyvenimo taisyklių. Chaoso priešnuodis“ – vieno įtakingiausių šių dienų mąstytojų atsakymas į tai, koks turėtų būti prasmingas, visavertis gyvenimas, ir svarbiausia – ką kiekvienam iš mūsų reikėtų daryti, kad to pasiektume. Pasaulis nuolat keičiasi, yra nenuspėjamas ir dažnai nesaugus, griūva šeimos, politinė santvarka, švietimo sistema nebetenka pasitikėjimo. Tai, kas buvo saugu ir patikima, darosi pavojinga ir miglota. Kaip rasti atramą? Kaip išlaikyti tvirtą vertybinį stuburą? Kaip atskirti, kas bloga, o kas – gera, ir kaip reikėtų elgtis didžiuliu tempu kintančiame pasaulyje?
J.Petersonas šioje knygoje suteikia galimybę chaoso kupiname, nenuspėjamame ir nepatikimame kasdieniame gyvenime atsiremti į pačius save. Svarbiausia – laikytis 12 taisyklių, pagrįstų mokslo atradimais, sveiku protu ir žmonijos sukaupta gyvenimo patirtimi. Šioje knygoje – drausmė, laisvė, nuotykiai ir atsakomybė, pasaulio išmintis, išgryninta ir suvesta į 12 praktiškų ir išmintingų taisyklių, 12 priešnuodžių, skirtų kiekvienam protingam šiuolaikinio pasaulio gyventojui, norinčiam išsivaduoti iš aplink tvyrančio chaoso.
Nors ši knyga kartais apibūdinama kaip saviugdos knyga, tačiau jos tikrai negalime vadinti viena iš daugelio tokio tipo knygų. Gyvenimas yra tragiškas ir gyvenimo tikslas nėra būti laimingam, mes visi galime pavirsti pabaisomis, teigia provokuoti mėgstantis knygos autorius. Tai vargiai galima pavadinti daugelio saviugdos knygų pagrindu, tačiau šie teiginiai nesustabdo milijonų žmonių noro atsiversti šią knygą. Ne, J. Petersonas nėra gniuždantis ir vilties nepaliekantis pesimistas, tiesiog jis nekuria iliuzijos, kad gyvenimas – vien lengvas pasivaikščiojimas, autorius knygoje padeda surasti atramas sudėtingoje kasdienybėje.
Kaip J.Petersonas tapo roko žvaigžde
Vienas ryškiausių visų laikų Kanados mąstytojų, akademinio pasaulio roko žvaigždė, iš pusiausvyros neišvedamas dešinys radikalas, ant mados žurnalų besipuikuojantis stilingas intelektualas.Galėtume surasti dar daug apibūdinimų J. Petersonui. Tačiau kodėl pastaraisiais metais jis tapo tikra žiniasklaidos, socialinių medijų ir net memų žvaigžde?
J.Petersono Youtube kanalai turi pusę milijono sekėjų, o vaizdo įrašai peržiūrėti daugiau nei 35 milijonus kartų. Pavyzdžiui, milžiniško populiarumo sulaukia jo paskaitos apie Senąjį Testamentą – biblinių istorijų reikšmę žmogaus psichologijai. J.Petersonas sugeba susieti psichologiją, antropologiją, politiką, lyginamąją religijotyrą, kad sudėtingus dalykus galėtų paaiškinti paprastai ir įdomiai, o kartu sukurti tvirtą pagrindą po kojomis, ant kurio atsistoję pasijustume geresni ir stipresni.
Tačiau nemažiau dėmesio sulaukia ir jo gana griežti ir tiesmuki pasisakymai apie lyčių skirtumus, homoseksualumą, darbo užmokesčio nelygybę. Labiausiai dėmesio centre Toronto universiteto profesorius atsidūrė dar prieš trejus metus, kai atsisakė naudoti lyties atžvilgiu neutralius įvardžius universitete. Tai daryti įpareigojo priimtas naujasis įstatymo projektas. J.Petersonui išreiškus kritišką požiūrį įstatymą, vieni profesorių palaikė, o kiti niekino, universiteto miestelyje kilo demonstracijos ir J.Petersonas tapo transseksualus palaikančių protesto akcijų objektu. Dar daugiau ginčų kilo kai jis viešai apgynė Jamesą Damore‘ą, Google darbuotoją, atleistą už viešą pasisakymą, kad tarp lyčių egzistuoja prigimtiniai skirtumai. J.Petersonas teigė, jog tai tėra paprasčiausia mokslo pripažinta tiesa.
J.Petersonas sugeba susieti psichologiją, antropologiją, politiką, lyginamąją religijotyrą, kad sudėtingus dalykus galėtų paaiškinti paprastai ir įdomiai.
Nors dėl tokių pasisakymų jį imta laikyti kraštutiniu dešiniuoju, atrodo, kad jo pažiūros kur kas platesnės. J.Petersonas palaiko socializuotą sveikatos apsaugos sistemą, turto perdalijimą taip padedant vargingai gyvenantiems. Pats save jis apibūdina kaip „klasikinį britų liberalą“. J.Petersonas sako, kad svarbiausia vertybė individas, tai – Vakarų kultūros pagrindas. Akivaizdu, kad šiandien jis tapo viešuoju intelektualu, kurio nuomonės visuomenė laukia pačiais aštriausiais klausimais.
Į įsiaudrinusių skeptikų kausimus, kas jis mano esąs, kad drįsta taip viską sudėlioti į lentynas, jis ramiai atsako: „Esu žmogus, kuris bijo. Šią knygą rašiau ne tik kitiems. Ji įspėjimas ir man pačiam. Sakau sau: Ką pasėsi, tą ir pjausi. Būtent to išmokau per dvidešimt klinikinės praktikos metų. Prisiekiu, jog per visą savo gyvenimą nesu matęs nė vieno, sugebėjusio išsisukti nuo to, ką padarė“, – pastebi psichologas, knygos „12 gyvenimo taisyklių: Chaoso priešnuodis“ autorius J.Petersonas.
