Naujienas apie knygas, konkursus ir knygų recenzijas sekite tinkle „Facebook“. Spauskite čia.
Kaip skelbia huffingtonpost.com, kompanija „Simon & Schuster“ pranešė įsigijusi teises į rašytojo biografiją „The Private War of J.D.Salinger“, parašytą ir redaguotą rašytojo Davido Shieldso bei filmų kūrėjo Shane'o Salerno. Ši biografija remiasi interviu su apie 150 žmonių, dirbusių su J.Salingeriu ar pažinojusių jį.
Kitų metų sausį bus parodytas ir dokumentinis filmas apie rašytoją, kurį Sh.Salerno kūrė kelis metus.
Ilgametis J.Salingerio agentas Phyllis Westbergas kol kas nekomentavo šių naujų darbų apie J.Salingerį.
Kol kas neaišku, ar šioje biografijoje bus atsakyta į rašytojo gerbėjus kone labiausiai dominantį klausimą: ar yra likusių nepublikuotų J.Salingerio kūrinių. Po to, kai J.Salingeris 2010 metais, sulaukęs 91 metų, mirė, nebuvo paskelbta jokio oficialaus pranešimo apie galimą jo kūrybinį palikimą.
J.Salingerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“ buvo išleistas 1951 metais. Ši susvetimėjimo ir maišto istorija sulaukė didelio atgarsio, ypač tarp skaitytojų paauglių.
Pirmuoju asmeniu pasakojamoje istorijoje perteikiami pagrindinio veikėjo Holdeno Kolfildo išgyvenimai Niujorke po jo pašalinimo iš mokyklos Pensilvanijoje. Daugelio kartų jaunieji skaitytojai žavėjosi paaugliško pykčio ir nerimo simboliu tapusiu Kolfildu, kurio istorija puikiai atskleidė daugelio jų išgyvenimus.
„Rugiuose prie bedugnės“ išverstas į daugelį kalbų, o pasaulyje parduota daugiau nei 65 mln. šių knygų. Daugelis kritikų jį laiko vienu iš geriausių XX amžiaus romanų.
Netikėtai užkluptas šlovės J.Salingeris nuo 1953 metų gyveno atsiribojęs nuo pasaulio Kornišo miestelyje Naujojo Hampšyro šiaurės vakaruose, atkakliai gindamas savo privatumą.
Kaimynai Korniše retai kada matydavo rašytoją, o šis niekada neatsiliepdavo į telefono skambučius ir neatsakydavo į skaitytojų ir gerbėjų laiškus. Visuomenė apie jo gyvenimą žinojo tik iš nuogirdų, nedažnų susitikimų, taip pat retų ir trumpų interviu.
Jis neišleido nei vienos knygos nuo 1965 metų.
1974 metais dienraščiui „The New York Times“ duotame retame J.Salingeris sakė, jog neleisdamas naujų knygų patiria „nuostabią ramybę“.
„Jauti ramybę. Tylą. Leidyba – siaubingas įsibrovimas į mano privatumą. Man patinka rašyti. Dievinu rašyti – tačiau rašyti tik sau, savo paties malonumui“, – sakė jis.
J.Salingeris dažnai kreipdavosi į teismus, kad šie padėtų apsaugoti jo privatumą. 1982 metais rašytojas pareikalavo, kad nebūtų spausdinamas išgalvotas jo interviu su vienu populiariu žurnalu. 2009 metais jis kreipėsi į teismą, reikalaudamas, kad Jungtinėse Valstijose nebūtų spausdinamas švedų rašytojo Fredriko Coltingo romanas, kuriame Holdenas Kolfeldas vaizduojamas pagyvenusiu vyru.
J.Salingeris gimė 1919 metų sausio 1 dieną Niujorke sūrių importuotojo Solo Salingerio ir Marie Jillich šeimoje. Jis mokėsi trijuose koledžuose, tačiau nei vieno iš jų nebaigė.
J.Salingeris pradėjo rašyti noveles žurnalams 1940 metais, o vėliau buvo paimtas į armiją. 1944 metais jis dalyvavo sąjungininkų jūrų desanto operacijoje Normandijoje, taip pat atremiant vokiečių kontrpuolimą Ardėnuose.
2001 metais išleistoje prieštaringai vertinamoje biografijoje „Sapnų gaudytojas“ J.Salingerio dukra Margaret nurodė, kad jo tėvas buvo vienas iš pirmųjų karių, įžengusių į išvaduotą koncentracijos stovyklą.
Toje knygoje rašytojas vaizduojamas prieš žmoną smurtaujančiu egocentriku. Margaret pasakoja, kad jai pastojus tėvas liepęs pasidaryti abortą, nes ji „neturinti teisės paleisti vaiko į šį sumautą pasaulį“.
J.Salingeris buvo vedęs tris kartus. Pirmoji jo santuoka su moterimi, kurią jis buvo suėmęs Europoje dėl priklausymo Nacionalsocialistų partijai, tetruko aštuonis mėnesius.
1953 metais J.Salingeris Naujajame Hampšyre susipažino su jauna Radklifo koledžo studente Claire Douglas. Jiedu susituokė 1954 metais ir susilaukė dviejų vaikų – dukros Margaret ir sūnaus Matthew. Ši santuoka iširo 1966 metais.
Trečiąja rašytojo žmona tapo apie 40 metų jaunesnė už jį slaugė Colleen.
