Nuo 2003 m. į kasmetinius knygų aptarimus susirenkantys literatūrologai, kaip jau įprasta pastaraisiais metais, vienijančios pokalbio temos neformulavo, nors ne viename pranešime minėtas viruso ir pandemijos kontekstas, kuris lietuvių literatūros kūriniuose kol kas menkai atspindėtas, bet jo pasekmės minėtos kalbant apie knygų prieinamumą – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kataloguose buvo pasigesta laisvai skaitytojams prieinamų per praėjusius metus išleistų elektroninių knygų, kurių leidybą pandemijos metu papildomai finansavo Lietuvos kultūros taryba. Ir, nors pandemija apnuogino technologinį nepasirengimą, el. knygų trūkumą ir neprieinamumą, akivaizdu, kad metiniai leidybos mastai neatrodo sumažėję – pirminį sąrašą, kuris sudaromas pagal Nacionalinės bibliotekos pateikiamą bibliografinę informaciją apie Lietuvoje išleistus leidinius ir iš kurio vėliau atrenkamas dvyliktukas, sudarė 530 knygų, per praėjusius metus išleistų lietuvių kalba Lietuvoje. Iš jų – 101 vaikų literatūros knyga, o likusios 429 knygos – įvairiausios kokybės ir temų poezijos, prozos, dokumentikos, memuaristikos knygos, iš jų literatūrologų dėmesio vertų apie 100.
Aptariant 2020 m. knygas konstatuota, kad praėję metai gana įprasti lietuvių literatūrai: netrūko nei geros poezijos, nei išmoningai sukonstruotų romanų ar įsimenančių egodokumentikos tekstų, sustiprėjusi regisi novelė, bet nublankusi esė. Kaip išskirtiniai poezijos rinkiniai minėti Antano A.Jonyno Naujieji sonetai ir Kęstučio Navako šeši šeši. Praėjusių metų prozos tekstuose vyravusios Nepriklausomybės virsmo ir XX a. paskutiniojo dešimtmečio refleksijos jau priartėjo prie perprodukcijos (Sauliaus Šaltenio, Jurgos Tumasonytės, Vaivos Rykštaitės romanai), kurios išvengti pavyko Rimantui Kmitai, naujajame romane Remyga, palyginti su Pietinia kronikas, pakeitusiam ir personažą, ir optiką.
Konstatuota, kad praėję metai gana įprasti lietuvių literatūrai.
Viena iš praėjusių metų knygas vienijančių temų galėtų būti kūnas ir kūniškumas: šis motyvas kūrybiškai plėtojamas Akvilės Kavaliauskaitės novelių rinkinyje Kūnai, o Tomo Petrulio eilėraščių rinkinio Sterili žaidybiškoje kalboje netikėtai pinasi kūniškų ir religinių patirčių prasmės. Apie persikūnijimo patirtis Rimvydas Stankevičius rašo naujausiame poezijos rinkinyje Kiaurai kūnus. Indrės Valantinaitės rinkinys Apsisiautusios saule išsiskiria estetinio pasaulėvaizdžio vientisumu ir XXI a. pradžios kontekste autentiška lyrinės subjektės laikysena.
Išskirtas ir literatūriškai pasiteisinęs atramų kūrybai ieškojimas Europos kultūroje - Undinės Radzevičiūtės romanas Blogio ir grožio biblioteka ir Alvydo Valentos eilėraščių rinkinys Prierašai neegzistuojančioms „Iliados“ ir „Odisėjos“ iliustracijoms.
Aukšta menine verte išsiskyrė (auto)biografiniai pasakojimai: Alfonso Andriuškevičiaus Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentuose trinama riba tarp meno kūrinio ir kasdienybės estetinės patirties, o teatrologė Audronė Girdzijauskaitė atsiminimų romane Atminties šuliniai, atvirai ir detaliai pasakodama apie gyvenimą Chruščiovo laikų Maskvoje, memuarams suteikia literatūrinės vertės.
Diskutuodami apie 2020-ųjų lietuvių literatūrą literatūrologai konstatavo, kad kūriniuose vyrauja empirika, kasdienybė ir tikrovė – dažniausiai iki idėjų lygmens nepakylančios ir neretai plokščios jų kopijos. Pasigesta stiliaus individualumo, veikėjų ir pasakotojų įvairovės, juokais užsiminta ir apie „knygų taršą“ – kada rašyti gali kiekvienas, bet skaityti nori anaiptol ne kiekvienas. Taip pat išskirta ir kita įdomi tendencija, vis labiau ryškėjanti pastaraisiais metais – kaip kalbėjimą apie knygas keičia socialiniai tinklai, kaip juose kuriasi vadinamieji recepcijų burbulai, kada kūrėjų kartos nariai aktyviai palaiko vienas kitą.
Pasigesta stiliaus individualumo, veikėjų ir pasakotojų įvairovės, juokais užsiminta ir apie „knygų taršą“ – kada rašyti gali kiekvienas, bet skaityti nori anaiptol ne kiekvienas.
LLTI literatūrologai pabrėžia, kad praėjusių metų knygų aptarimo tikslas yra ne tik sudaryti kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, bet ir aptarti metų tendencijas, išskirti ryškiausius rašytojus ir susieti jų kūrinius su visos lietuvių literatūros raida.
Kūrybiškiausios 2020 m. knygos ir LLTI premijos laureatas bus paskelbtas ir pasveikintas kovo 10 d., tradiciškai minint Kovo 11-ąją. Laureatą iš dvylikos kandidatų slaptu balsavimu renka Instituto literatūrologų vertinimo komisija, patvirtinta Instituto tarybos.
Planuojama, kad pavasarį dvyliktuko pristatymo renginiai ir diskusijos vyks Diasporos knygų klubuose, LLTI bendradarbiaujant su Pasaulio lietuvių bendruomene.
Šiemet išrinktas kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (abėcėlės tvarka):
- Alfonsas Andriuškevičius, Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai. Apostrofa, 2020.
- Tomas S. Butkus, Ežero žemė: eilėraščių ir poemų romanas su fotografijomis, piešiniais ir žemėlapiais sudaužytoms sieloms ir prisikėlusiems balsams su kūnais Tomo S. Butkaus parašytas, nupieštas ir sukomponuotas centriniame visatos serveryje, išleistas MMXX m. e. metais „Vario burnų“ idėjų dirbtuvėse. Vario burnos, 2020.
- Audronė Girdzijauskaitė, Atminties šuliniai: atsiminimų romanas. Homo liber, 2020.
- Antanas A. Jonynas, Naujieji sonetai, 2018–2020. Tyto alba, 2020.
- Akvilė Kavaliauskaitė, Kūnai: novelės. Balto, 2020.
- Rimantas Kmita, Remyga: romanas. Tyto alba, 2020.
- Kęstutis Navakas, šeši šeši: eilėraščiai. Apostrofa, 2020.
- Tomas Petrulis, Sterili: eilėraščiai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020.
- Undinė Radzevičiūtė, Grožio ir blogio biblioteka: romanas. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020.
- Rimvydas Stankevičius, Kiaurai kūnus: eilėraščiai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020.
- Indrė Valantinaitė, Apsisiautusios saule: eilėraščiai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020.
- Alvydas Valenta, Prierašai neegzistuojančioms „Iliados“ ir „Odisėjos“ iliustracijoms: eilėraščiai. Asociacija „Slinktys“, 2020.