„Tiesiog vaikai“ – ne tik dainininkės, poetės Patti Smith autobiografija, nuoširdus, labai asmeniškas, intymus pasakojimas apie jos kūrybinį pašaukimą, menininkės kelią, tai – jos ir fotografo Roberto Mapplethorpeʼo nuostabios meilės ir draugystės istorija. Šioje knygoje pasakojama apie kelių dešimtmečių senumo Niujorką, apie ryškiausias to laiko asmenybes, ir ši knyga neretai vadinama viena geriausių visų laikų muzikantų autobiografijų, 2010 m. „Tiesiog vaikai“ tapo geriausia negrožinės literatūros kategorijoje (National Book Award). Galų gale pasirodžius ir lietuviškam šios knygos vertimui „Paviljono knygų savaitgalyje“ įvyko diskusija apie šią knygą.
Knygos aptarimas prasidėjo nuo renginio vedėjo, žurnalisto Karolio Vyšniausko pastebėjimo, kad Lietuvoje Patti Smith kūryba tarp melomanų, skirtingai nei Vakaruose, nėra labai vertinama – iliustruodamas tai jis paminėjo, kad du šios atlikėjos vinilus Lietuvoje pirko žymiai pigiau nei kitus, buvusius toje pačioje parduotuvėje.
Diskusijoje dalyvavęs portalo ore.lt įkūrėjas Jonas Oškinis teigė, kad Lietuvoje taip įvyko galbūt todėl, kad, tarp melomanų formuojantis įsivaizdavimui apie tai, kas yra ikoninės atlikėjos, įvyko didelis šuolis – buvo Janis Joplin, paskui peršokta prie Kate Bush. „Hipių kartai ji buvo per daug pankrokiška, poetiška, o pankams ji buvo kažkokia nelabai suprantama“, – apie tai, kodėl pas mus Patti Smith taip ir netapo ikonine atlikėja, svarstė J.Oškinis. Jis pats atlikėją įvardino tarsi tiltu tarp kelių kartų, o K.Vyšniauskas teigė, kad atlikėja tapo tiltu nuo Bobo Dylano iki „Ramones“, suteikusi poezijai aštresnį skambesį.
Beje, J.Oškinis atkreipė dėmesį, kad Patti Smith kūrybą, jos energetiką nemažai roko muziką klausiusių žmonių Lietuvoje pažino netiesiogiai, per Rusiją – jis paminėjo, kad, tarkime, Boriso Grebenščikovo daina „Rokenrol miortv“ yra visiškas Patti Smith dainos plagiatas.
Diskusijos dalyviai prisiminė, kokiais keliais į jų rankas pateko ši knyga, kurią jie skaitė originalo kalba, dar gerokai prieš jai pasirodant lietuvių kalba. Poetė Indrė Valentinaitė prisiminė, kad jos kūryba jai įstrigo dar mokykloje, vėliau Patti Smith išniro ir skaitytoje knygoje „Prozako karta“, kurios herojė labai domėjosi muzika ir Patti Smith jai buvo viena iš kertinių atlikėjų. O dar kitas etapas, giliau susipažįstant su Patti Smith kūryba, buvo Lietuvoje organizuotas festivalis „Be2gether”, kur dalyvavo ir lietuvių kilmės „Joana and the Wolf“ vokalistė, kurią poetė apibūdino tarsi Patti Smith ir Kate Bush junginį. Būtent ji I.Valentinaitei atsiuntė į Lietuvą šią biografiją. „Tai nuostabi knyga, atskleidžianti to laiko Niujorką, labai šviesią Patti asmenybę, o kartu ir kitas to laiko asmenybes“, – sakė I.Valentinaitė.
Diskusijoje dalyvavusi muzikantė Kata Bitowt šią knygą pirmą kartą perskaitė viešėdama Berlyne pas bičiulį, kuris ten dirbo oro uoste, bet puoselėjo su menu susijusius planus. „Tai pritrenkianti knyga jauniems menininkams, kurie nori kurti“, – sakė K.Bitowt. Ji Berlyne nupirko keletą šios knygos egzempliorių ir išsiuntė savo draugams Lietuvoje, kad šie „kažką iš tos knygos suprastų“.
Knygoje nemažai pasakojama apie tai, kaip Patti Smith iš pradžių neturėjo pinigų pavalgyti, neturėjo, kur gyventi, gyveno gatvėse ar laiptinėse, tačiau visuomet tikėjo savo pašaukimu kurti meną. „Ši knyga rodo, kad net ir tie menininkai, kurie dabar laikomi kanoniniais, perėjo per skurdą“, – sakė K.Vyšniauskas. I.Valentinaitė prisiminė ir kitą garsų menininką Philipą Glassą, kuris iš pradžių tam, kad sudurtų galą su galu, dirbo taksistu. „Menininkai eina į nežinią. Didžiausias menininko pasiaukojimas yra tas, kad jis niekuomet nėra čia ir dabar, jis visuomet svarsto, kaip tai, ką patiria, bus panaudota jo kūryboje“, – sakė poetė.
Apie šią knygą, kurią Patti Smith rašė dešimt metų, K.Vyšniauskas sakė, kad autorė sugeba labai sudėtingus dalykus labai paprastai, natūraliai papasakoti, knygoje liko tik tai, ką buvo būtina papasakoti. K.Bitowt pritarė šiais minčiai, sakydama, kad Patti Smith knygoje, regis, nieko negalima išmesti, viskas yra svarbu, autorė turi puikią atminti detalėms ir sugeba jas perteikti.
I.Valentinaitė atskleidė ir šios knygos atsiradimo aplinkybes – per tuos dešimt metų, kol P.Smith rašė knygą, mirė keli jai labai svarbūs žmonės. „Ji buvo nuolatiniame gedėjime, ir būtent tokiu metu žmogus pamato tai, kas iš tiesų yra svarbu“, – sakė I.Valentinaitė.
K.Bitowt sakė, kad ši knyga jai visų pirma yra ir nuostabi meilės, draugystės istorija tarp Patti Smith ir fotografo Roberto Mapplethorpe'o – jie buvo įkvėpimas vienas kitam, ir būtent ši knyga yra šio santykio, šio nepaprastai gilaus ryšio prisiminimas.
J.Oškinis atkreipė dėmesį ir į iliustracijas – skirtingai nuo daugelio muzikantų biografijų, šioje knygoje nuotraukų nėra daug, tačiau visos jos yra panaudotos labai tikslingai, subtiliai, kiekviena jų turi savo prasmę. „Ir perskaičius šią knygą norisi ieškoti pigiausio bilieto į Niujorką“, – sakė J.Oškinis.
