Perkamiausios metų knygos: kuo domėjosi lietuvių skaitytojai ir kaip jų pasirinkimus paveikė karantinas?

15min ketvirtus metus renka geriausias metų knygas. Susipažinti su šiais kūriniais ir atiduoti savo balsą už juos galima paspaudus čia.

„Pegase“ perkamiausias – „Kabinetas 339“

Per 30 knygynų „Pegasas“ Lietuvoje valdančios įmonės „ALG knygynai“ generalinė direktorė Rita Račkaitė sako, kad šiemet nuo pat knygos pasirodymo iki dabar pačia perkamiausia tinklo knyga buvo Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės tiriamosios žurnalistikos knyga „Kabinetas 339“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Autorių pasirašymas ant knygos „Kabinetas 339“

Kiti labai populiarūs lietuvių autoriai yra Kristina Sabaliauskaitė („Petro imperatorė“), Rūta Šepetys („Kuždesių fontanas“), Juozas Erlickas („Pranašystės“), Algimantas Čekuolis, Erika Umbrasaitė („Lūpdažio pamokslai“). Tarp perkamiausių knygų nemažai ir klasikos kūrinių: Vinco Mykolaičio Putino „Altorių šešėly“, Balio Sruogos „Dievų miškas“, Antano Škėmos „Balta drobulė“, o pastaruoju metu žmonės labai domisi žydų istorija (Ryčio Sabo „Gaono kodas“), žydų genocido tema.

R.Račaitė pastebi, kad lietuviškų knygų populiarumas labai priklauso nuo paties autoriaus populiarumo.

Tarp užsienio autorių literatūros vyrauja „Pegaso“ kolekcijos“ (vertingiausi tiek grožinės, tiek vaikų literatūros kūriniai, red. past.) knygos. Iš kitų grožinės literatūros leidinių šių metų aiškus bestseleris yra Delia Owens knyga „Ten, kur gieda vėžiai“, taip pat jau daug metų populiarumo nepraranda pagal tikrus faktus autorių Waris Dirie, Cathleen Miller parašyta knyga „Dykumų gėlė“. Negrožinėje literatūroje karaliauja jau klasika virtusi ir daug kartų perleista Josepho Murphy „Jūsų pasąmonės galia“, o vaikų literatūroje tarp perkamiausių yra „Pegaso“ vaikų kolekcijos“ knygos, savo vietos taip pat neužleidžia Linos Žutautės „Kakė Makė“ ir J.K.Rowling „Haris Poteris“.

Metų apžvalga: 15min knygų rinkimai ir kitos literatūros tendencijos

Klausykdaugiau turinio

„Pegaso“ knygynuose stebime tam tikras besikeičiančias tendencijas ar madas: pernai populiariausios buvo negrožinės literatūros knygos, šiemet į populiariausių TOP'us vėl grįžo grožinė literatūra. Šiuos pokyčius lemia bestseleriai, tam tikrų pavadinimų knygų populiarumas. Kita stebima tendencija – karantino metu žmonės išties daugiau laiko skyrė knygai, ypač augo susidomėjimas vaikų knygomis, edukacijai skirta literatūra. Pastebėjome, kad mūsų knygynų tinkle žmonės buvo linkę susirinkti kompleksišką prekių krepšelį: įvairi papildoma mokomoji literatūra vaikams, edukacinė literatūra, knygos laisvalaikiui, kitos priemonės mokyklai“, – teigia R.Račkaitė.

„ALG knygynai“ generalinė direktorė, prisiminusi pirmąjį karantiną pavasarį, sako, kad tuomet buvo staiga išaugęs susidomėjimas knygomis apie katastrofas, daugiau ieškota distopinio žanro literatūros.

Šiuo metu išskirtinio susidomėjimo knygomis apie katastrofas nėra, žmonės labiau ieško naujausių knygų.

„Šiuo metu išskirtinio susidomėjimo knygomis apie katastrofas nėra, žmonės labiau ieško naujausių knygų“, – pasakoja ji.

Šiemet taip pat knygynų tinkle „Pegasas“ labai išaugo vaikams skirtų knygų, papildomo ugdymo literatūros pardavimas ir ši tendencija jaučiama nuo pavasario karantino iki dabar. Dar viena gana pastebima tendencija – skaitytojai labiau pamėgo apsipirkimą internetu.

R.Račkaitė sako, kad pirkėjų fiziniuose knygynuose bendrai per šiuos metus sumažėjo 20 proc., o šiam sumažėjimui įtakos turėjo pandemija, karantinas, pirkėjų srautų ribojimai. Tačiau lankytojų srautas į el. parduotuvę pegasas.lt per 2020 m. sausį–spalį augo 17 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., o užsakymų skaičius išaugo 2,3 karto.

Žanrų tendencijos nepakito

„VAGOS prekybos“ pardavimų vadovė Zita Barusevičienė teigė, kad, kalbant apie šiuos metus, preliminariai galima sakyti, jog knygų pardavimas tikrai nemažėjo, tiesiog persiskirstė jų pardavimo kanalai.

„Koronavirusas pakeitė knygų pardavimo kanalus, labai augo elektroninė prekyba, prekyba prekybos centruose, mažėjo fiziniuose knygynuose. Nors vertinant be karantino laikotarpio, kai knygynai buvo uždaryti, pardavimai ir fiziniuose knygynuose išliko tokie patys. Vaikų literatūra netgi šiek tiek augo, – sakė ji. Knygynų tinko atstovė teigė, kad koronavirusas paveikė ne tai, ką žmonės perka, o kaip. – Augo pirkėjo krepšelis ir mažėjo pirkėjų skaičius, t.y. žmonės ateidavo rečiau, bet pirkdavo daugiau. Kažkokių žanrų pasikeitimų dėl koronaviruso nepastebėta, nes pardavimas priklauso ir nuo išleidžiamų knygų. Žmonės visą laiką labiausiai perka naujienas.“

Koronavirusas pakeitė knygų pardavimo kanalus, labai augo elektroninė prekyba, prekyba prekybos centruose, mažėjo fiziniuose knygynuose.

Kalbėdama apie tendencijas, ji sakė, kad knygų rinkoje didelių pasikeitimų šiais metais nebuvo. Vis dar populiarios savipagalbos, savimotyvacijos knygos, lietuvių autorių literatūra. „Šiais metais nebuvo išleista jokių labai didelių bestselerių, todėl topuose dominavo daugiau praėjusių metų pabaigoje išleistų knygų. Taip pat topuose beveik visus metus išsilaikė klasika tapusios knygos, tai ir George'o Orwello „Gyvulių ūkis“, „1984“, taip pat P. Coelho „Alchemikas“, – sakė ji.

Vienas iš šių metų bestselerių, anot jos, grožinėje literatūroje išliko praėjusiais metais išleista Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorė“. Tiesa, šio kūrinio pardavimo kiekiai neprilygsta praėjusiems metams, kai kūrinys tik pasirodė.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Kristinos Sabaliauskaitės knygos „Petro imperatorė“ pristatymas

Tarp bestselerių ji paminėjo šiais metais pasirodžiusią D.Owens knygą „Ten kur gieda vėžiai“, taip pat Heather Morris Holokausto tema parašytas knygas – praėjusiais metais išleistą kūrinį „Aušvico tatuiruotojas“ ir šiais metais išleistą „Cilkos kelią“.

Negrožinėje literatūroje šiame prekybos tinkle dominavo D.Pancerovo ir B.Davidonytės kūrinys „Kabinetas 339“, iš populiariosios psichologijos buvo perkama jau kelių knygų, išverstų į lietuvių kalbą, autorės Susan Forward knyga „Mamos, nemokančios mylėti“. Biografijų, memuarų kategorijoje puikiai perkama buvo trečioji Juozo Baltušio dienoraščių dalis ir Hayden Herrra parašyta Fridos Kahlo biografija. Taip pat populiarios knygos buvo sveikatos tema, viena iš jų – Juozo Ruolios „Septynios galimybės: kaip saugotis vėžio pasikartojimo“.

Pardavimai internete augo dvigubai

Knygos.lt vadovas Dovydas Pauliukonis sako, kad karantino metu dalis žmonių, kurie perka fiziniuose knygynuose, pradėjo daugiau pirkti internetu. „Po pirmosios karantino bangos žmonės, pradėję pirkti internetu, įvertino privalumus, ir tokių pirkėjų atsiranda vis daugiau, – sakė jis. Palyginus su praėjusiais metais, pardavimai internetinėje parduotuvėje knygos.lt, anot jo, augo dvigubai. – Žmonės daugiau perka veiklos knygelių vaikams, asmens tobulėjimo knygų, tačiau nemažėja ir grožinės literatūros pardavimai. Žmonės dažniau renkasi likti namie ir leisti laiką su knygomis, mokosi naujų dalykų, skiria dėmesio tobulėjimui ir savęs pažinimui.“

Kalbėdamas apie perkamiausias knygas, jis sakė, kad populiarios ne tik naujos, bet ir seniau išleistos, tačiau sumažintomis kainomis parduodamos knygos.

Paprašius išskirti populiariausių grožinių knygų dešimtuką šiais metais, knygos.lt vadovas pateikė tokį sąrašą:

Paprašius išskirti populiariausių negrožinių knygų dešimtuką šiais metais, knygos.lt vadovas pateikė tokį sąrašą:

Jis teigė, kad lietuvių autorių, ypač žinomų žmonių, knygos populiarumo nepraranda. Daug susidomėjimo sulaukia daug sekėjų socialinėje erdvėje turinčių autorių knygos, – kuo aktyviau autorius kalba apie savo knygą socialinėje erdvėje, portaluose – tuo daugiau knygų nuperkama. Šiais metais populiariausios šios knygos:

Sulaukė skaitytojų palaikymo

Knygynas „Eureka!“, prekiaujantis daugiausia knygomis anglų kalba, pirmojo karantino pradžioje vadintas sėkmės istorija. Prasidėjus karantinui, knygyno atstovai pasidalino žinute socialiniame tinkle „Facebook“, kad „Eurekos!“ gali ir nebelikti. Skaitytojai suskubo gelbėti knygyną, pirkti knygas elektroniniame knygyne, ir vietoje išnykimo "Eureka!" sulaukė itin didelių pirkėjų srautų. Taip knygų mylėtojai pademonstravo savo solidarumą su knygynu.

„eureka!“

Net ir pasibaigus pirmajam karantinui žmonės ir toliau mielai pirko internetiniame knygyne. „Tikrai matome, kad daug daugiau žmonių atrado mūsų internetinę parduotuvę ir pastaruoju metu dažniau renkasi pirkti per ją, – sako knygyno darbuotojas Benas Arvydas Grigas. – Bet dar vasarą jautėme, kad lankytojų skaičius pačiame knygyne tikrai buvo didelis. Ypač turint omeny tai, kad beveik nebuvo turistų ir užsieniečių. O ir dabar, karantino metu, ateinančių žmonių yra, žmonės mėgsta vaikštinėti knygyne, dairytis, atrasti. Nujaučiam, kad pandemijai prislopus, žmonės bus išsiilgę knygų čiupinėjimo, atradimo lentynose jausmo, bendravimo su kitais literatūra besidominčiais.

Dar vienas nutikęs dalykas – nuo pavasario iki šiol jaučiame labai didelį palaikymą savo knygynui. Vis kartas nuo karto paklausia, kaip mums sekasi, ar dar išsilaikom. Ir galim džiaugsmingai sakyti, kad kol kas – tikrai taip. Nes per abu šiuos karantinus labai pasijuto padidėjęs žmonių sąmoningumas, noras išlaikyti jiems brangias vietas, rūpintis mažesniais verslais, atidžiau žiūrėti, iš ko perki, ir dažniau remti tuos, kuriais pasitiki. Šį rūpestį vis dar jaučiame ir labai juo džiaugiamės“.

Jis teigia, kad šiais metais knygų pardavimai augo tiek fiziniame knygyne, tiek internetinėje parduotuvėje: „Internetinė prekyba nuo pavasario, nors truputį aprimo, nenusileido iki prieškarantininių laikų – vis dar išlieka labai aktyvi. Nauji lankytojai ir pirkėjai kompensavo prarastus užsieniečius ir turistus. Knygas, kurių parduodavom po 5 per mėnesį, turim užsakinėti po 15–20“.

Nauji lankytojai ir pirkėjai kompensavo prarastus užsieniečius ir turistus. Knygas, kurių parduodavom po 5 per mėnesį, turim užsakinėti po 15–20.

Kalbėdamas apie šių metų tendencijas jis sakė, kad, kad esminių pokyčių nebuvo: „Galbūt jaučiasi, kad vis didėja ir didėja kiekis žmonių, kurie žino, kas užsienyje bus išleista už poros mėnesių, laukia tų knygų, domisi. Bendrai besidominčių pasaulio grožine ir negrožine literatūra vis daugėja. Lietuviškoje leidybos sferoj matome, kad leidėjai leidžia vis daugiau kokybiškos literatūros – ir grožinės, ir negrožinės. Vis glaudžiau juda su pasaulinėmis tendencijomis, vis greičiau pasirodo tos knygos, kurios nuskamba plačiai.

Iš angliškų knygų bestselerių šiemet turėjome tikrai nemažai. Iš grožinės literatūros – praėjusiais metais Bookerio premiją atsiėmusi Bernardine Evaristo su knyga „Girl, Woman, Other“. Buvo įdomu matyti, kad šiųmetinė Tarptautinės Bookerio premijos laureatė sulaukė mažesnio dėmesio nei kitos dvi trumpajame sąraše atsidūrusios knygos – meksikietės Fernandos Melchor „Hurricane Season" (kitąmet pasirodysianti lietuviškai) bei vokiečio Danielio Kehlmanno istorinis romanas „Tyll“. Jau kuris laikas pastebime, kad yra labai daug skaitytojų, besidominčių japonų literatūra. O šiemet turėjome ir du bestselerius – lietuviams jau pažįstamos Sayakos Muratos „Earthlings“ bei Mieko Kawakami romaną „Breasts and Eggs“. Taip pat pastaraisiais mėnesiais daug parduodame Susannos Clarke mistinio-fantastinio romano „Piranesi“.

Daugiausia dėmesio šiemet susilaukęs grafinis romanas – Chriso Ware’o „Rusty Brown“. Iš negrožinės literatūros dominavo Merlino Sheldrake’o studija apie grybus – „Entangled Life“, knyga apie muzikantą Nicką Cave’ą – „Stranger Than Kindness“.

Neslopsta Sally Rooney „Normal People“, Matthew Walkerio knygos apie miegą „Why We Sleep“ pardavimai. Taip pat pasijautė stipri serialų/filmų įtaka – metų eigoje vis pritrūkdavome Svetlanos Aleksijevič „Chernobyl Prayer“ bei Franko Herberto „Dune“.

Beje, knygyno atstovas pastebėjo, kad kai kurių knygų pasirodymas lietuvių kalba lėmė ir angliškųjų tų pačių knygų pardavimų išaugimą. Pavyzdžiui, Sayakos Muratos „Earthlings“ žmonės, matyt, pirko, ją pažinę per lietuviškai išleistą „Kombinio moterį“.

M.Atwood tikėto dėmesio nesulaukė

Knygyne prekiaujama ir lietuvių kalba išleistomis knygomis. Benas Arvydas Grigas sako, kad turbūt pagrindine metų knyga būtų galima laikyti Olgos Tokarczuk romaną „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“. Neatsiliko ir prancūzo Michelio Houellebecqo „Serotoninas“, Virginie Despentes pankiškas „Vernonas Subutexas I“, kino Cixin Liu mokslinės fantastikos romanas „Trijų kūnų problema“. Iš lietuvių autorių daugiausia parduota Jurgos Tumasonytės „Remonto“.

Iš poezijos daugiausia dėmesio sulaukė Enrikos Striogaitės „Žmonės“. Iš negrožinės literatūros – šviežiai perleista meksikiečių menininkės Fridos Kahlo biografija, Aurelijos Auškalnytės sudaryta knyga „Moterys, kūrusios Lietuvą“, leidyklos „Dvi Tylos“ naujienos – „Miško maudynės“ bei „Devyniasdešimtųjų tėvai tampa vaikais“. Taip pat svarbios buvo mažųjų leidyklų naujienos: „Odilės“ išleista antroji Witoldo Gombrowicziaus dienoraščių dalis, „Apostrofos“ išleista Alfonso Andriuškevičiaus knyga „Nesufalsifikuoti dienoraščiai“, „Hubrio“ išleista Harry G. Frankfurt knyga „Apie šūdmalą“.

Tiesa, kai kurios knygos nesulaukia tokios sėkmės, kokios tikėtasi. „Praeitais metais Bookerio premiją laimėjo dvi knygos – Bernardine Evaristo „Girl, Woman, Other“ bei Margaret Atwood „The Testaments“. Pastaroji, kad ir kaip būtų keista, didelio dėmesio mūsų knygyne nesulaukė. Nors buvo ir serialas, ir šviežiai perleistas lietuviškas vertimas, bet Evaristo tikrai tapo labiau pamiltu kūriniu“, – sakė jis.

„Milžine“ populiariausia el. knygų prenumerata

„ALG knygynai“ Lietuvoje taip pat valdo el. knygų platformą „Milžinas“, kurioje galima rasti daugiau nei 2 tūkst. knygų. Čia labiau už atskiras el. knygas yra populiari el. knygų prenumerata – 4,99 euro siekianti mėnesinė paslauga, kai ją užsisakęs skaitytojas gali skaityti neribotą kiekį platformoje esančių knygų.

„Tarp perkamų elektroninių knygų žmonės dažnai ieško senesnių knygų, kurių popieriniai tiražai jau yra išparduoti. Perkant knygą dažniau yra pasirenkama negrožinės literatūros žanro knyga – labiau domina knygos saviugdai. Užsienio autorių knygos yra populiaresnės negu lietuvių autorių knygos“, – pastebi „Milžiną“ valdančios „ALG knygynai“ generalinė direktorė R.Račkaitė.

Tarp populiariausių knygų lietuvių autorių kategorijoje „Milžine“ pirmavo D.Pancerovo ir B.Davidonytės „Kabinetas 339“, R.Sabo „Gaono kodas“, V.Rykštaitės „Pirmąkart mama“, Aušros Kurienės „Kaip užauginti žmogų. Mintys ir vaikų psichologo smėlio dėžės“, Ievos Gerčienės „Lieknėju paskutinį kartą“.

Tarp negrožinių knygų populiariausiomis buvo Vadimo Zelando „Likimo valdymo galimybės“, J.E.Youngo ir J.S.Klosko „Ištrūk iš spąstų. Kaip išsivaduoti iš nerimo, baimės ir neigiamų įpročių“, Vadimo Zelando „Likimo valdymo galimybės. Transerfingas. II pakopa: ryto žvaigždžių šnaresys“, Harriet Lerner „Pykčio šokis. Kaip pakeisti santykius su artimiausiais žmonėmis“, Gary Chapmano „Penkios meilės kalbos. Kaip suprasti ir išmokti meilės kalbą“.

„Susidomėjimas „Milžino“ el. knygų platforma buvo išaugęs pavasario karantino metu, tačiau, pasibaigus karantinui ir žmonėms vėl grįžus prie įprastesnio gyvenimo, susidomėjimas nuslopo, žmonės grįžo prie ankstesnių įpročių“, – pastebi R.Račaitė.

Audioteka.lt pirkėjų akiratyje – savipagalbos knygos ir „Kabinetas 339“

Audio knygų platformos Audioteka.lt vadovas Aurimas Mikalauskas sako, kad šiemet ir toliau didžiausią knygų klausytojų ratą sudarė savipagalbos literatūros mėgėjai. Dominavo tokios knygos kaip šiemet audio formatu išleista Josepho Murphy „Jūsų pasąmonės galia“, Gary Chapmano „Penkios meilės kalbos“ ir MJ Demarco „Greitkelis link milijono“. Populiarios Tony Robbinso, Dale'o Carnegie, Roberto Kiyosakio audio knygos.

„Tačiau šių metų audio knyga numeris vienas yra Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo „Kabinetas 339“, pardavimais net pusantro karto lenkianti Tony Robbinso „Pažadinkite savyje milžiną“, – pasakoja A.Mikalauskas.

Jis pastebi, kad šiemet augo susidomėjimas grožinės, istorinės, verslo literatūros audio knygomis. Tarp tokių kūrinių klausytojai labiausiai domėjosi Šatrijos Raganos „Sename dvare“, Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“, Williamo Shakespeare‘o „Hamletu“, Balio Sruogos „Dievų mišku“, Kazio Borutos „Baltaragio malūnu“, Oscaro Wilde‘o „Doriano Grėjaus portretu“, Ericho Maria Remarque'o „Trimis draugais“, George'o Orwello „Gyvulių ūkiu“.

A.Mikalauskas sako, kad susidomėjimas audio knygomis auga: „Lietuviškų audio knygų rinka šiemet turėtų paaugti 48,5 proc. (projekcija atsižvelgiant į jau esamą situaciją iki lapkričio 18 d., – red. past.). Džiugina tai, kad audio knygomis vis labiau domisi jaunimas bei kiek vyresnė klausytojų auditorija, 35-44 metų, taip pat tai, jog audio knygas atranda ir grožinės literatūros mėgėjai.“

Džiugina tai, kad audio knygomis vis labiau domisi jaunimas bei kiek vyresnė klausytojų auditorija, 35-44 metų, taip pat tai, jog audio knygas atranda ir grožinės literatūros mėgėjai.

Kas skatina vis daugiau knygų skaitytojų rinktis audio formato knygas?

„Manau, tam įtakos turėjo ir tai, kad šiais metais Audioteka.lt pasirodė neįprastai daug grožinės ar rimtosios literatūros. Iš grožinių, išleidome tokias audio knygas kaip: José Saramago „Aklumas“, E.M.Remarque'o „Trys draugai“ bei „Vakarų fronte nieko naujo“, Levo Tolstojaus „Ana Karenina“ (I knyga), Andruso Kivirähko „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“, Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“, – pasakoja Audioteka.lt vadovas ir priduria, kad audio knygas daug dažniau renkasi vyrai nei moterys.

Kalbant apie karantino laikotarpį pavasarį, A.Mikalauskas pasakoja, kad tuo metu jautėsi padidėjęs susidomėjimas audio knygomis.

„Verta paminėti ir tai, kad daugybė lietuvių autorių nusprendė padovanoti savo audio knygas — tai neabejotinai paskatino kur kas drąsiau išmėginti šį formatą“, – pastebi A.Mikalauskas.

„Juodas šuo“ karantino metu aktyvino el. prekybą

Vilniuje įsikūrusio populiaraus skaitytų knygų knygyno „Juodas šuo“ vadovas Tomas Lučiūnas pasakoja, kad dirbant tokiame knygyne pirmiausia galima nustebti, kad tokios knygos apskritai vis dar domina skaitytojus. Jis sako, kad skaitytojų interesų ratas čia yra platus – šiemet, kaip ir ankstesniais metais, buvo paklausūs grožinės, istorinės, vaikiškos literatūros kūriniai, kiek rečiau skaitytojai ieškojo meno, poezijos ir akademinės literatūros.

„Skaitytojai ieško, ko nebėra tinklinių knygynų knygynuose, kita dalis, manau, sąmoningai perka iš mažųjų, o treti skiria laiko pigesnių leidimų paieškoms. Mūsų atveju itin paklausios išeivijoje leistos lietuviškos knygos, tarpukario laikotarpio leidiniai, akademinės literatūros veikalai ar retos geros būklės vaikiškos knygos. Atskirai pažymėčiau privalomos ir rekomenduojamos literatūros moksleiviams sąrašus, kuriuos kasmet renka vaikų tėveliai“, – pasakoja T.Lučiūnas.

Organizatorių nuotr./Knygynas „Juodas šuo“

Knygyno „Juodas šuo“ vadovas sako, kad šiemet, lyginant su ankstesniais metais, jaučiamas pirkėjų pagausėjimas, tačiau sunku įžvelgti to priežastis: „Sunku pasakyti ar dėl to, kad patys esame aktyvesni ir labiau žinomi, ar tai yra pačių lankytojų augantis susidomėjimas skaitytų knygų knygynais. Kas tikrai akivaizdžiai pasikeitė, tai požiūris į mūsų slapto knygyno bute idėją, vis rečiau lankytojai jaučiasi sutrikę ar nepatenkinti papuolę į knygyną gyvenamajame bute.“

Paklaustas apie karantino laikotarpį, T.Lučiūnas prisimena, kad pavasarį, kai dėl plintančios COVID-19 infekcijos šalyje buvo įvesti apribojimai, „Juodas šuo“ buvo priverstas keisti veiklos įpročius.

„Naujos sąlygos lėmė, jog tam tikrus ilgai brandintus pokyčius įvykdėme operatyviai. Tokiu būdu išsprendėme daug el. parduotuvės iššūkių. Per balandį užsakymų padvigubėjo, o gegužę el. pardavimai šoktelėjo iki 75 proc. Šie mėnesiai buvo pardavimų pikas. Iš kitos pusės, praradome fizinius lankytojus ir populiarinti apsilankymų knygyne, kaip turiningos laisvalaikio formos, nebegalėjome“, – kalba knygyno vadovas.

Per balandį užsakymų padvigubėjo, o gegužę el. pardavimai šoktelėjo iki 75 proc.

Karantino laikotarpiu skaitytų knygų knygyne išaugo literatūros gamtos tematikos paklausa, ypač Tado Ivanausko knygos arba Česlovo Kudabos gamtiniai maršrutai. T.Lučiūnas sako, kad tuomet daugiau skaitytojų dėmesio sulaukė religinės bei saviugdos knygos. Dėl uždarytų bibliotekų pagausėjo ir studentų poreikis akademiniams vadovėliams.

„Džiugino, jog žmonės pradėjo mokytis naujų kalbų, pirkti žodynus ir mokomąsias knygas. Taip pat labai greitai nebeliko ir investavimo knygų, o dėl leidinio „Investavimo į auksą ir sidabrą vadovas“ buvo ir ne vienas kandidatas. Džiugu, jog sujudo ir kolekcininkai, kurie investavo į mūsų turimas retas knygas. Labiausiai malonu prisiminti, jog šiuo etapu sulaukėme dabar jau pastovaus detektyvų skaitytojo. Tai šio skyrelio likvidavimo darbus kuriam laikui atidėjome. Tai kaip matome, buvo įdomus laikas“, – prisimena knygyno „Juodas šuo“ įkūrėjas.

Žmonės vis labiau atsigręžia į knygą

„Koronaviruso pandemija ir su ja susiję karantinų ribojimai, be abejo, paveikė ir knygų prekybą (kaip ir visus kitus nemaisto prekių prekybos sektorius), ypač fiziniuose knygynuose – čia pardavimai sumažėjo. Tačiau mus gelbėjo elektroninė prekyba – elektroninės parduotuvės humanitas.lt pardavimai išaugo dvigubai, tad galima tvirtai teigti, kad pandemijos metu žmonės vis labiau atsigręžia į knygą“, – sako UAB „Humanitas“ generalinis direktorius Alius Sačilka.

„Atsižvelgiant į mūsų knygynų specifiką, reikia pažymėti, kad dėl valstybės pagalbos ir nemažėjančio finansavimo tiek grožinę, tiek ir populiarią negrožinę bei mokslinę-akademinę, mokomąją literatūrą pakankamai gerai pirko ir institucijos – viešosios bibliotekos, švietimo ir mokslo įstaigos. Štai prasidėjus rudens sezonui ir mokykloms bei kitoms mokymo įstaigoms dirbant itin sudėtingomis sąlygomis, jų užsakymai buvo labai intensyvūs ir savalaikiai, o tai mums padėjo vadovėlių bei kitų mokymo priemonių pardavimus išlaikyti tokiame pačiame lygyje kaip ir praeitais metais. Čia vien tik finanasavimo nepakanka, prireikė didžiulių tiek šių įstaigų personalo, tiek ir mūsų knygynų darbuotojų pastangų, todėl noriu išreikšti jiems nuoširdžią padėką už pasiaukojamą darbą. Labai tikimės, kad, nepaisant sunkmečio, valstybės finansavimas švietimui nemažės, ir tai suteikia mums vilčių ateičiai“, – teigė jis.