Šiais metais vėl perleistas vienas atraminių F.Nietzsches filosofijos veikalų – „Anapus gėrio ir blogio“, kurio vertimo iššūkį dar 1991 metais priėmė filosofas Evaldas Nekrašas. Pristatymo metu jis pabrėžia – „nors F.Nietzschę lengva skaityti, kaip dažnai daug kas sako, jį ne taip lengva suprasti.“
Knygos pabaigoje pateikiami ir paties filosofo poezijos vertimai, kuriuos atliko Kęstutis Navakas. Diskusijoje dalyvavo A.Fediajevas, E.Nekrašas, o moderavo Jūratė Baranova.
F.Nietzsche – pavojingas jaunimui?
Veikalo įvade, kurį rašė J.Baranova, cituojama filosofo Arvydo Šliogerio mintis.
„Pačiam A.Šliogeriui netrūko drąsos šio filosofo tekstus pavadinti antifilosofija. 1991 metais rašydamas įvadą leidžiamiems F.Nietzsches rinktiniams raštams, A.Šliogeris persergėjo jaunus žmones mažiau F.Nietzschę skaityti, nes neva jiems jo tekstai labai pavojingi“, – sakė J.Baranova.
A.Šliogerio drastiška interpretacija sukūrė intrigą ir sudomino.
Įvado autorė su šia mintimi nesutinka, nes, jos manymu, F.Nietzsches valios siekti galios koceptas teigia gyvenimą, aktyviąsias galias, skatina rizikuoti ir nesustoti – „tapti akrobatu einančiu lynu“.
„Tai gyvenimo teigimo galia. Tai aktyvi gyvenimą teigianti pozicija. Taip F.Nietzschę interpretuoja Gilles Deleuze'as. Bet A.Šliogerio drastiška interpretacija sukūrė intrigą ir sudomino. Tuo ji vertinga. Mes dėl F.Nietzschės niekada nesutarėme, bet ir nesipykome“, – sakė ji.
Įkvėpėjas veikti nepatogiomis sąlygomis
Į klausimą, kuo šiandien aktualus F.Nietzsche, renginio metu bandė atsakyti A.Fediajevas. Jo nuomone, F.Nietzsches filosofija aktuali nepatenkintiems šiuolaikine kultūros situacija.
Galime kalbėti apie menininko veiklą ir baimę nebūti įvertintam ir komerciškai sėkmingam.
Anot tyrėjo, šį filosofą galima skaityti kaip įkvepiantį autorių, kuris radikaliai ragina eiti pirmyn ir nesustoti, kritiškai žiūrėti į pasaulyje vyraujančias doktrinas.
„Pirmiausia mane žavi, kad tai yra maišto filosofija. Aš kalbėjau apie iš jo kylantį muzikos ir filosofijos santykį – kaip dera menas, kūryba, filosofija? Tarp šių sričių nemačiau prieštaros, nes F.Nietzsche mane domina kaip maišto apologetas, kuris skatina veikimą esant nepalankioms sąlygoms, netikrumui dėl rezultatų arba žinant, jog rezultatas bus prastas. Pavyzdžiui, galime kalbėti apie menininko veiklą ir baimę nebūti įvertintam ir komerciškai sėkmingam“, – sakė jis.
Jis taip pat teigė: „Kalbant apie kultūros lauką, matau jį kaip kontrkultūrinį asmenį. Aš pats labiau vertinu besipriešinantį establišmentui meną. Žinoma, kad individualų žmogų galima paversti ta pačia kultūros dalimi, jis siekia to, kad maišto žmogus turėtų nekreipti į tai dėmesio ir eiti pirmyn.“
Kaip būti geru europiečiu?
Renginio metu J.Baranova iškėlė F.Nietzsches mintį apie tai, kaip būnant geru europiečiu, reikėtų išvengti nacionalumo.
Nacionalizmo apraiškas tuometinėje Europoje F.Nietzschės vadino archajiniais „iškvailėjimo priepuoliais“.
„Tačiau vertybine prasme F.Nietzsches individo psichologija, išreiškianti būtent individo sielos gelmę yra fundamentalesnė ir svarbesnė už tautų psichologiją ir ypač masių judėjimus, kuriuos jis galiausiai įvardija bandos moralės apraiškomis. Tokia bandos moralės apraiška jis būtų įvardijęs ir nacizmą, jei jam būtų buvę lemta išgyventi iki jo dienų. <...> Stebėtinu būdu F.Nietzsche numatė ir kritikavo šio galimas nacizmo užuomazgas jo dienų vokiškame nacionalizme. Nacionalizmo apraiškas tuometinėje Europoje F.Nietzsches vadino archajiniais „iškvailėjimo priepuoliais“. F.Nietzsches vertybinis politinis idealas – siekis būti „geru europiečiu“, – teigiama J.Baranovos atsiųstame atsakyme.
