„Mes tikrai neliekame savo dramblio kaulo bokšte ir norime diskutuoti su visuomene“, – pasakoja viena iš renginio organizatorių Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.
Interviu su ja kalbame apie pokyčių priežastis, renginio auditoriją ir apie būsimąjį jubiliejinį PDR.
– Šis renginys PDR dalis. Kuo jis ypatingas, kitoks?
– „Poezijos dienos 2019: eilės prie eilėraščių“ atsirado mąstant apie esamus renginius, skirtus literatūrai plačiąja prasme. Tačiau pastebėjau, kad retai susitelkiama tik prie poezijos. Manau, kad dabar Vilniuje renginių yra labai daug, todėl dažnai susikaupti ir nueiti į kiekvieną norimą renginį nebeužtenka laiko ir jėgų.
Praėjusiais metais į PDR pasikvietėme Naujosios Zelandijos poetę Herą Lindsay Bird. Deja, ji negalėjo atvykti, nes važiuoti į Europą dukart yra nepatogu. Liepą ji viešėjo Krokuvoje ir pakviečiau ją atvykti į Vilnių. Mane nustebino, kad H.L.Bird maloniai sutiko. Tuo metu pagalvojau, kad būtų smagu, jeigu ji galėtų susitikti ne tik su Vilniaus skaitytojais. Marius Burokas pasiūlė susisiekti su Kauno menininkų namais, kur yra labai organizuotų ir kūrybiškų žmonių. Jie mielai pakvietė Herą į Kauno menininkų namus.
Ilgai nešiojausi mintį poezijai skirti visą dieną, bet ir nenorėjau „Poezijos dienų“ paversti dar vienu literatūriniu renginiu Vilniuje. Būtent Kauno menininkų namai padėjo tai įgyvendinti. Didžiausia kilusi problema buvo datos suderinimas, kadangi šioje erdvėje vyksta daugybė renginių.
– Kodėl nuspręsta pradėti jau vasarą ir dar Kaune?
– Daug kam tai nuskambėjo keistai. Tačiau PDR ir šiaip nevyksta vien Druskininkuose, nes dalis renginių vyksta ir sostinėje. Taip pat nelabai norisi prisirišti prie vardo, kuris nurodydamas laiką ir erdvę – Druskininkus ir rudenį, pernelyg įžemina.
Šįmet PDR vyks 30-ąjį kartą ir tai ypatinga data, todėl šį festivalį ir norėjosi pažymėti išskirtinai. Taigi, 2019 m. yra puiki proga plėstis geografijoje ir laike. Tą daryti pradėjome jau nuo Vilniaus knygų mugės, į kurią kvietėmę poetę iš Katalonijos Marią Sevillą.
Galiausiai, PDR yra tapęs tikriniu daiktavardžiu, apie kurį reportažus kuria net „Dviračio žinios“ (juokiasi). Be abejo, tai yra pirmasis kartas Kaune, todėl sudėtinga nuspėti, kas bus.
– Kas yra pagrindinė renginio auditorija?
– Kalbant apie auditoriją, ji bus tikrai skirtinga. Pavyzdžiui, šeštadienį pirmoji dienos pusė bus skirta vaikams. Jiems bus skaitomi literatūros premijas gavusių autorių tekstai. Vieni iš jų yra Mariaus Marcinkevičiaus „Maži eilėraščiai mažiems“ ir Daivos Čepauskaitės „Baisiai gražūs eilėraščiai“ – abi knygos skirtingais metais įvertintos Aldonos Liobytės premija už reikšmingiausią metų debiutą. Taip pat bus galima dalyvauti dirbtuvėlėse, kuriose įvairaus amžiaus vaikai galės bendrauti ir kurti su dailininkais. Na, susitikimas su Tomu Dirgėla galbūt mažiau apie poeziją, tačiau jis jau ne kartą yra dalyvavęs PDR ir kūręs užsiėmimus vaikams. Jis tikrai turi ką papasakoti ir vaikai jį be galo myli. Tokia bus pirmoji dienos pusė.
Tikimės, kad kiti renginiai pritrauks publiką, kuri yra pripratusi prie Kauno menininkų namų ir žino šį kokybės ženklą. Tai bus įvairūs renginiai nuo pokalbių su poetėmis Greta Ambrazaite, Giedre Kazlauskaite, Daiva Čepauskaite ir Indre Valantinaite iki diskusijų apie poeziją socialinuose tinkluose, filmų peržiūrų.
Galiausiai man patinka, kad tai nėra vieno žmogaus ar organizacijos renginys. Į „Poezijos dienas 2019“ įsitraukia daug dalyvių. Pavyzdžiui, penktadienio vakarą programa rengiama „Six chairs books“ knygyno.
– Panašu, kad daug dėmesio skiriama būtent vaikams.
– Taip, mums tikrai svarbu jaunieji, kadangi stengiamės auginti savo auditoriją. Jeigu jaunimas ir skaito poeziją, tai gana ribotai. Norime ugdyti literatūrinį skonį mažiesiems skaitytojams. D.Čepauskaitės tekstai šį poreikį ir patenkina – pastebiu, kad vaikai jos poeziją klauso ir skaito su malonumu, ji jiems graži. Vadinasi, turime puikią galimybę užsiauginti savo skaitytoją. Dėl šios priežasties ir organizuojame renginius būtent jaunajai auditorijos daliai.
Beje, keletą metų jau vyko skaitymai ir kitokie renginiai mažiesiems ir festivalyje. Ne tik iš vaikų sudaryta auditorija šiuos renginius įvertino kaip itin smagius. Man atrodo, kad ugdyti tradiciją – tikrai svarbu, o ir ligšiol vaikams nerašę poetai pamėgintų save išbandyti ir šioje srityje. Tai juk pati reikliausia auditorija, dėl kurios verta pasistengti.
– Ar žadate vykti ir į kitus Lietuvos miestus?
– Tikrai taip, tačiau plėsimės tik su renginiais vaikams. Kadangi „Poezijos pavasaris“ ir taip puikiai atlieka visos poezijos sklaidą. Juk neverta kartoti renginių, kurie ir taip jau yra. Tačiau, ko tikrai trūksta, tai kokybiškų poetinių, meninių renginių vaikams.
– Ar galėtumėme „Poezijos dienas 2019: eilės prie eilėraščių“ interpretuoti kaip 30-ojo PDR jubiliejaus anonsą?
– Ko gero, nepavadinčiau to anonsu, kadangi jau ir „Knygų mugėje“ tų renginių vyko tikrai nemažai. Šis renginys skirtas konkrečiai poezijai, jo metu bus galima įsigyti knygų bei gauti autografus iš mėgstamų autorių. Tokių analogų pasaulyje esama tikrai nemažai.
Galbūt koją pakiša tai, kad renginys vyksta vasarą, šią savaitę vyksta labai daug kitų literatūrinių veiklų, o mūsų rašytojų kompanija yra ribota. Todėl norėčiau, kad šis renginys Kaune taptų tradiciniu. Šįmet vasarą neturėsime užsienio autorių, tačiau bus grupė iš Amsterdamo ir Berlyno „Dragons/Doyle“, kuri poeziją interpretuoja savaip.
– Ar manote, kad PDR truputį transformuojasi ir tampa naujoviškesnis?
– Manau, kad galima taip pasakyti ir nežinau, su kuo tai susiję. Apskritai, PDR turi gilias tradicijas, tačiau labai svarbu girdėti aplink vykstančius procesus ir į juos reaguoti. Visada taip buvo, tik aktualijos būdavo sirtingos. Man atrodo, kad pastarųjų metų temos ir yra apie tai.
Mes tikrai neliekame savo dramblio kaulo bokšte ir norime reaguoti. Praėjusių metų tema buvo „Triukšmas ir įniršis“, užpraėjusiais – tema „Vyrai ir moterys poezijoje“. Kartais tai net užgožė pačią poeziją (juokiasi). Taigi, pokalbis su poetėmis vyks neatsitiktinai. Labai džiaugiuosi, kad diskutuojame mums visiems svarbiomis temomis.
Tai įrodo ir svečiai, kuriuos kviečiame. Šįmet mus aplankys „Pulitzerio“ premijos laureatas iš JAV, poetai iš Graikijos, Turkijos, kaimyninių šalių. Tačiau dar nenoriu išduoti šių metų svečių, visas kortas atskleisime rugpjūtį. Dairomės, kas pasaulyje yra naujo ir gražaus.
Beje, šių metų PDR tema - „Kas rašo mano eilėraštį“. Ši idėja kilo iš vienos populiariausių poetinių diskusijų, kalbančių apie įkvėpimo kilmę. Vieni sako, kad tai kažkas iš aukščau, kiti išskiria santykį su socialiniu kontekstu, treti mano, kad tai išpažintys. Kiekvienas poetas turi įvairių priežasčių, kodėl rašo. Tad bandysime tą išsiaiškinti, o įvairios užuominos jau vyksta mūsų „Facebook“ puslapyje.
