Architektūros gido leidėjai įsitikinę, kad itin trumpas Lietuvos nepriklausomybės tarpukariu laikotarpis parodė, jog jauna valstybė sukūrė unikalią ir laikmetį atspindinčią architektūrą. Ji turėjo įtakos visam sovietiniam palikimui, skatina originaliai kurti ir šiandienos architektus.
„Gide pirmąkart sistemingai ir nuosekliai pasakojama trijų laikmečių – tarpukario, sovietmečių ir šių dienų – Kauno architektūros istorija, gausiai iliustruota nuotaukomis ir brėžiniais. Todėl knyga bus svarbi tiek profesionalui, tiek architektūros entuziastui. Labai džiaugiuosi mūsų suburta specialistų komanda, kuri pasistengė, jog Kauno architektūros gidas būtų maksimaliai profesionalus, tačiau nenuobodus leidinys“, – sakė knygos sudarytoja Julija Reklaitė.
„Modernaus Kauno architektūros gidas padeda aprėpti šio miesto raidos dinamiką nuo pirmosios nepriklausomybės iki mūsų dienų. Jis supažindina su daugeliu svarbių pastatų, kartu skatina pasidomėti architektų, ypač mažiau žinomų, asmenybėmis“, – teigia viena iš knygos autorių istorikė Giedrė Jankevičiūtė.
„Vaizduotę knygoje labiausiai kursto nuorodos į tarpukario architektūros užsakovus ir savininkus. Per pastatų istorijas netikėta puse atsiveria garsūs įvairių sričių veikėjai, iškyla iki šiol negirdėti vardai žmonių, kurie gyveno veržliai, intensyviai, aktyviai, savo veikla formavo miesto vaizdą, bet mes juos esame pamiršę. Man atrodo, kad tas atotrūkis lemtingas, jis neleidžia mums paversti Kauno savo savastimi“, – pastebėjimais rengiant knygą dalijasi istorikė.
Sovietmečio apžvalgą Kauno architektūros gide kuravęs istorikas Vaidas Petrulis pasakoja, kad vienas įdomiausių atradimų rengiant knygą jam – laikinosios Lietuvos sostinės daugiakultūriškumas: „Architektūrinėje plotmėje su įvairių tautų bendruomenėmis sietinas palikimas sudaro gana solidžią to laikmečio urbanistinio audinio dalį. Nors stilistine ar menine prasme šios erdvės ne visuomet vertingos, tačiau galime atsekti tokias savitas urbanistines struktūras kaip apie šiandieninį Ramybės parką pastatytas vokiečių, lenkų, rusų, lietuvių gimnazijas, totorių mečetę ir rusų cerkves.“
Daugiau autorių įžvalgų apie tai, ką jie atrado trejus metus dirbdami prie knygos „Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“, bus galima išgirsti knygos pristatymo Vilniaus knygų mugėje metu, kuris įvyks vasario 20 d., penktadienį, 13 val. 5.2 salėje. Jame dalyvaus leidinio sudarytoja Julija Reklaitė, tekstų autoriai Jolita Kančienė, Vaidas Petrulis, Marija Drėmaitė ir Rūta Leitanaitė.
