H.Murakami kalbėjo seminare, vykusiame jo gimtinėje, Kiote, kuris surengtas pažymėti naują literatūros apdovanojimą, skirtą Hayao Kawai. Susitikime galėjo dalyvauti 500 žmonių, laimingieji buvo išrinkti loterijos būdu. Seminaro metu buvo draudžiama įrašinėti.
Naujoji H.Murakami knyga „Bespalvis Cukurų Tadzakis ir jo piligrimystės metai“, gerinanti perkamumo rekordus, skirtingai nuo prieš tai buvusio siurrealistinio romano „IQ84“, yra parašyta labiau tradicine forma. „Iš pradžių ketinau rašyti labiau užuominomis paremtą romaną, panašų į mano buvusius kūrinius, – pasakojo H.Murakami. – Tačiau šįkart man pasidarė įdomu išplėtoti realių žmonių charakterius. Vėliau personažai ėmė elgtis pagal savo taisykles. Mane suintrigavo žmonių tarpusavio santykiai.“
Jau ne pirmą kartą rašytojas lygino rašymą su nusileidimu į tamsųjį žmogaus sielos rūsį, kur nėra jokių struktūros pojūčių. „Jeigu rašytojai ar muzikantai iš tiesų nori kažką sukurti, jie turi nusileisti laiptais ir rasti kelią į šį rūsį. Aš noriu ten nusileisti, bet vis dar išlieku sveiko proto“, – sakė H.Murakami.
Paklaustas apie tai, kodėl jis vengia viešumos (H.Murakami taip pat nesinaudoja socialiniais tinklais ir retai duoda interviu), rašytojas sakė, kad jis jaučiasi labai nepatogiai, kuomet būna atpažįstamas gatvėje.
„Prašau, įsivaizduokite mane tarsi nykstantį gyvūną ir tiesiog tyliai stebėkite mane iš tolo. Jeigu jūs mėginsite mane užkalbinti ar paliesti, aš galiu išsigąsti ir įkąsti jums. Taigi, būkite atsargūs“, – juokavo H.Murakami.
Pastaruoju metu H.Murakami gyvena Japonijoje ir Havajuose. Paskutinį kartą rašytojas viešai kalbėjo 1995 metais.
