Po ilgų metų atskleisti vertėjų darbo įkainiai: vien iš vertimo gali pragyventi retas

Ilgą laiką Lietuvoje atlygio už knygos vertimus tema buvo mažai aptariama. Daugelis profesionalų, gyvenančių įvairiuose šalies kampeliuose, nežino, kokio honoraro teisėtai gali prašyti iš vertimus užsakančių leidyklų. 15min pasiteiravo Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS) pirmininkės, vertėjos Daivos Daugirdienės, kiek gi iš tiesų yra normalu gauti už darbą bei ar įmanoma pragyventi iš šios profesijos.
Knyga
Knyga / Shutterstock nuotr.

Įkainių rekomendacijos – būtinos

Kaip teigė D.Daugirdienė, šia tema vertėjai vis dar nedrįsta kalbėti dėl vienos priežasties. Maždaug 2004 metais jos vadovaujama LLVS buvo paviešinusi vertimų įkainių rekomendacijas, tačiau į tai atkreipė dėmesį Konkurencijos taryba.

„Neva mes negalime viešai skelbti skaičių, nes tai trukdo konkurencijai tarp leidyklų. Tai labai diskutuotina, nes rekomendacinio pobūdžio įkainiai gali būti paskelbti, – komentavo D.Daugirdienė. – Kaip tik neseniai kalbėjau su Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentu Jonu Staseliu (tai ne tik mums rūpintis klausimas), tai jis visų asociacijų vardu kreipsis į Konkurencijos tarybą ir gaus aiškų atsakymą, ar tai draudžiama, ar ne.“

Jos teigimu, apie įkainius kalbėti yra svarbu, nes „gana dažnai provincijoje gyvenantys labai geri vertėjai dirba už tokį atlyginimą, kuris yra seniai pamirštas“. Pavyzdžiui iki 200 eurų už lanką (40 000 spaudos ženklų su tarpais).

„Tai yra labai mažai, bet žmogus, kuris yra neinformuotas, ne mūsų sąjungos narys, tiesiog nežino situacijos. Dažniausiai tai būna absoliučiai vertimui atsidavę žmonės, kurie dirba dieną ir naktį. Manau, tai nesąžininga“, – teigė D.Daugirdienė.

"Tomas & Lukas"/ „Laima“ nuotr./Daiva Daugirdienė
"Tomas & Lukas"/ „Laima“ nuotr./Daiva Daugirdienė

Normalus atlygis

Visgi kokie įkainiai yra adekvatūs? LLVS pirmininkė tai išdėstė savo feisbuko paskyroje.

Pasak jos, „profesionalūs literatūros vertėjai, norintys ne tik versti, bet dar ir gyventi, verčia po 3 ar 5 prozos puslapius per dieną. Kai kurie daugiau“.

„Čia kai knyga menine, kultūrine, istorine ar dar kokia nors prasme vertinga ir kai nesinaudojama vadinamaisiais dirbtinio intelekto vertimo ir rašymo asistentais“, – rašo ji.

„Užmokestis visada priklauso nuo vertėjo kompetencijos ir vertimo trukmės. Sakyčiau, nuo 200, jei vertėja(s) visai žalia(s), iki 600 eurų už autorinį lanką (40 000 spaudos ženklų su tarpais). Jei kalba, iš kurios verčiama, ne itin egzotiška. Jei itin, tada jau kiti skaičiai ir kitokios derybos“, – teigė D.Daugirdienė.

Sumos pateiktos neatskaičius mokesčių.

Priklauso nuo kokybės

Įkainiai dargi skiriasi nuo to, kokios meninės vertės knyga yra verčiama.

„Mums svarbu, kad tai, ką mes darome, būtų menas, – tikino D.Daugirdienė. – Nesakau, kad populiariosios literatūros nereikia. Ji turi egzistuoti ir būti verčiama tokių profesionalų kaip Jovita Liutkutė.“

Pašnekovė teigė, kad istoriškai, meniškai vertingas knygas labai sudėtinga versti: „Todėl netikiu, kad per mėnesį daugiau nei 5 lankus įmanoma išversti. Pati išverčiu kokius 3 lankus, tačiau dirbu ne visą darbo dieną, mat dar einu pirmininkės pareigas LLVS.“

„Jeigu mes norime, kad labai geras vertėjas uždirbtų bent vidutinį atlyginimą, tai už lanką įkainis turėtų būti 300–400 eurų. Vis dėlto, tokios sumos jau gaunamos, ypač jeigu paremia, kokie nors fondai. O anie 600 eurų, dėl kurių mano feisbuko paskyroje kilo diskusija, yra siekiamybė. Mano žiniomis, leidyklos sutiktų tiek mokėti labai geram vertėjui ir jeigu darbą paremtų Lietuvos kultūros taryba“, – aiškino LLVS pirmininkė.

Paklausus, ar įmanoma išgyventi iš vertimų, D.Daugirdienė šyptelėjo: „Nelygu, koks jūsų gyvenimo būdas.“

„Jeigu vertėjas dirba 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę ir mėnesį per metus atostogauja, tai tada jis sunkiai gali išgyventi“, – tęsė pašnekovė.

Uždirbo apie 30 tūkst. eurų

Vis dėlto, iš vertimo darbo įmanoma surinkti didesnį nei vidutinį atlyginimą, tačiau reikia pasirinkti kitokį kelią. Apie tai 15min pasakojo vertėja iš anglų, rusų, ukrainiečių, lenkų ir vokiečių kalbų J.Liutkutė.

Pasak jos, maždaug 75 proc. jos verčiamų knygų yra populiarioji literatūra. „Renkuosi tą daryti, nes labiau apsimoka“, – teigė ji.

Kiek už lanką jai leidyklos sumoka, J.Liutkutė detalizuoti negalėjo: „Esu pasirašiusi konfidencialumo sutartį ir negaliu viešinti sutarties sąlygų.“

Tarp J.Liutkutės vertimų – „50 pilkų atspalvių“, „Mano istorija“, „Zelenskis“, „Einšteinas laike ir erdvėje“, „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“.

Komentuodama po D.Daugirdienės įrašu feisbuke J.Liutkutė prasitarė, kad per dvejus metus už „50 pilkų atspalvių“ vertimą gavo apie 30 tūkst. eurų.

„Tai buvo 2013–2014 metai, tad Lietuvoje vis dar buvo litas. Euras atėjo tik 2015 metais, tad ši suma yra preliminari. Šiaip uždirbau daug“, – 15min teigė vertėja.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų