– Kaip jaučiatės žiniasklaidos tapomo visuomenės gyvenimo ir brukamų pramogų pasaulyje? Ar jis veikia jūsų kūrybą? O gal esate atsiribojęs? Vengiate kišti savo trigrašį į nesibaigiančias politines diskusijas ar bandote kaip nors jose dalyvauti?
– Kadangi neturiu televizoriaus, neklausau radijo (nuo mokyklos laikų iki šiol mėgstu klausytis muzikos, kuri patinka man), neskaitau (gal reiktų sakyti „nežiūriu") spalvingų žurnalų – pramogų pasaulis man yra kažkas tolimo ir nepažinaus. Tame pasaulyje manęs nėra. Tad ir jaučiuosi niekaip. Gerąja prasme. Tiesa, kartkartėmis kelios „razinos" iš pramogų pasaulio mane pasiekia. Pvz.: toks vienas dainininkas, ieškodamas žmonos, sakė maždaug taip: aš juk muzikantas, būna, kad grįžtu vėlai, naktį, pavargęs... Jinai (t. y. būsima žmona) turi būt pasiruošus. Tada pažiūrėjau į savo moterį ir sakau: va, girdėjai – aš naktį grįžtu namo – tu turi būt pasiruošus. Manau, kad tai nepataisomai paveikė mano kūrybą.
Politinėse diskusijose bandau dalyvauti nuolat, bet niekas manęs į jas nepriima, mat neturiu trigrašio. Kišenėj turiu du litus. Maždaug tiek kainuos kava, kurią gersiu.
– Kaip jaučiatės savo kuriamo meno aplinkoje, tarp kolegų? Ar jaučiate konkurenciją? Ar imatės kokių nors veiksmų propaguoti savo kūrybą?
– Savo kuriamo meno aplinkoje jaučiuosi gerai. Kaip ir kitose aplinkose. Konkurenciją jaučiu tiek, kiek vienas šešėlis jaučia ją kitam šešėliui ant sienos. Ir jokių ypatingų veiksmų propaguoti savo kūrybą nesiimu. Kartais pakviečia kas kur paskaityti. Paskaitau.
– Ar skaitote kultūros leidinius? Jei taip, tai kur – popieriuje ar internete? Gal jau laikas kultūrinei spaudai apskritai keltis į internetą?
– Paskaitau. Dažniausiai internete, nors labiau mėgstu skaityti popieriuje. Kultūrinę spaudą stengiuosi sekti. Paprastai perku atskirus leidinius dėl konkrečių publikacijų. Į klausimą, kam, kur ir kada reikia keltis, atsakyti negaliu. Užtat galiu tiksliai pasakyti, kad darbo dienomis man reikia keltis 6-tą ryto.
– Dabar miestuose, ypač sostinėje, vienas renginys lipa ant kito. Ar turite mėgstamą renginį, festivalį? Ko reikėtų, kad profesionalusis menas efektyviau konkuruotų su pramogų kultūra?
– Nežinau, kas ant ko lipa sostinėje, ir specialiai nesidomiu. Žinau, kad mano dukra lipa ant sofos, o užsilipusi koncertuoja, šoka, rodo įvairius spektaklius, pantomimas ir visokį kokį meną. Tik spėk žiūrėti. Šiuo metu šie mini festivaliai ir renginiai yra mėgstamiausi ir mylimiausi. Manau, kad profesionalusis menas neturėtų konkuruoti su pramogų kultūra.
– Naujai įsteigta Kultūros taryba žada tolygiau remti visas kultūros sritis. Kokiai sričiai, jūsų nuomone, dabar labiausiai reikia paramos (finansinės, moralinės, reklaminės)?
– Manau, kad Kultūros tarybą sudaro išmintingi ir kultūringi žmonės, kurie apie paramas išmano kur kas geriau nei aš. Tikriausiai paramos reikia tai sričiai, kuri jaučia paramos stoką.
– Kokia pastaruoju metu perskaityta knyga, dailės, muzikos, teatro kūrinys ar šiaip įvykis, reiškinys nustebino? Kokį kūrinį per paskutinį penkmetį įvertintumėte kaip išskirtinį, liksiantį istorijoje?
– Šiuo metu skaitau Viktoro Pelevino romaną „Batman Apollo". Jis kol kas ir stebina. Deja, negaliu išskirti kokio nors vieno, konkretaus kūrinio, kuris liks istorijoje. Ne man spręsti, kas išliks, o kas ne.
– Kokia Jūsų, kaip kūrėjo, dienotvarkė? Galbūt turite savo įpročių, ritualų kūrybinei sėkmei prišaukti?
– Jeigu reikėtų brūkštelėti dienotvarkės schemą, ji atrodytų maždaug taip:
– – – o, ir vėl: – dušas – kava – triukšmas – triukšmas – triukšmas – triukšmas – namai – om – žaidimai – darbas – knygos – darbas – pasakos – lopšinės – labanakt, labanakt – – –
Visi įpročiai ir ritualai kažkur čia. Kažkur tarpuose.
