Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Slemerė Akvilė Matulionytė: „Esu charakteringas pirmuonis, kuris daug jaučia. Jaučiu, būna ir blogiau“

Šį kartą su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo naujausiais eilėraščiais dalinasi poetė bei slemerė Akvilė Matulionytė. Rašytojai uždavus tuntą klausimų, skaitytojams ji atsiuntė du, savo kūrybos programą apibūdinančius sakinius: „Esu charakteringas pirmuonis, kuris daug jaučia. Jaučiu, būna ir blogiau.“ Jeigu taip pat norite publikuoti savo eilėraščius, kviečiame jais dalintis paštu urbanpoetry@15min.lt
Akvilė Matulionytė
Akvilė Matulionytė / Asmeninio archyvo nuotr./ 15min nuotr.

- Akvilė Matulionytė

Žemaitiška karo dūda (I)

EI!

ALEI-OP!

Nusifotografuok su sausu plūgu,

myluok bulvę,

myluok lininį skurdą,

jausk tik pievose, šalia upokšnio, pamiškėj,

drėbk ,,ŽEME MŪSŲ‘‘, ,,TĖVE MŪSŲ“,

,,MŪSŲ TĖVE VYTAUTAI‘‘ sukurk ir dėk į LRT Kultūrą,

dėk kultūrą,

rėk AVE NATURA!

perlų segė į kostiumą

už fanerinio posto ir ,,ačiū Jums!“,

pagerbk būrius –

nerodyk kaip dvidešimtmečiai veipina ant karo uniformų per žinias,

paimk žinias, pašerk žiniom mažas

ir mažiukus

– NUPIEŠKIT GEDIMINO PILĮ! –

tegu dainuoja apie rūtų vainikus

– RŪTOS NĖRA ABORTO PREPARATAS,

JOS TIESIOG GRAŽIOS MUMS! –

koks tu kuklus... Gerai,

nupirk iš romantizuotos merdinčios gėlių,

geltonų tulpių, nešk ant paminklų,

ant kapų, į pasirodymus labdarų

ir meno sąjungų narių,

išsitatuiruok ant šiknos vytį

ir nesidaugink su neturinčiu tokios tattoo,

nupirk čia butą ir renovuok

iki suaugusių anūkų,

išsižiok dainų šventėj ir tirpk.

...

O kaip kitaip?

Žemaitiška karo dūda (II)

Ne! Ne tokie bus mūsų santykiai!

Aš noriu gyvent lesbietiškoje santarvėj su šia žeme –

ją pisti dūmais, o ji uraganais pis mane.

O kai galiausiai sprogsiu ir iššalsiu priešais ją pirma,

pagarbiai saugos mano palaikus

tuo pačiu pisdama kitas.

Ne taip artėju prie tėvynės?.. -

aš iš jos trauktą vandenį imu

ir grąžinu po ąžuolo lapija,

valdovų rūmais ir bažnyčiom,

po ministerijom,

laukais ir aukurais.

Ir ko čia stinga? Ko čia baimintis?

Gi mes taip santykiaujam, -

pasižiūrėk kaip drėksta,

prisidėk ir nesigėdyk vojeristų vėpsančių,

gėdingai savo meilę slepiančių už vėliavos,

už herbo, himno ir lėkštės.

Ir kas gali sakyt, kad tai netinka?

Kas gali menkint šitą gyvą išraišką?

Aš į šitą žemę myžu!

Ir mano tėvas į šią žemę myža!

Ir mano tėvo tėvas į šią žemę myžo!

Ir mano tėvo tėvo tėvas į šią žemę myžo –

ir taip iki pat pirmo mūsų mačiusio koralą,

kuris ant gintaro italam užklijavo ,,LITUVA“.

To gana, to užtenka.

Aš noriu matyti prezidentę kasančią sau duobę smėly

ir seimą susikibusį už rankų su piliečiais

sinchronizuojantį čiurkšles po lapais Šventaragio slėny.

Gal bent tada

bent taip

tikrai tikėsiu ja –

tikra

ir neišskaidyta

mūs vienuma.

Sereda

– Vai tėvel tėvel tėveli,

už ką sesutę skandinai?

Vai ant kalnelio liepelė,

po ta liepele seselė.

Tėvo maža gera dukrelė

– TĖVO –

baltom rankelėm prekė.

Nusimuilinus, išlūžus ir tyra

greta visų tų kurvų.

Nemokys naudotis šakėm

– TĖVAS

už ją statys,

šukuoja plaukus ir geležtėm

neleidžia norėti pajudėt

mergelei savo

– SAVO –

gražiajai pasakų vergaitei

už gražius namus.

– Perku už du namus!

– Parduota!

Nusišluostyk –

neašarojai, nebijojai ir joti

nenorėjai dar, pašluoste.

Nemeluok man,

KUR BUVAI?

Išmušiu tau dantis už tiesą

ir už prastą melą –

KAS TADA NORĖS TAVĘS?

Tėvelis seka pasaką:

– Trečiadienis – gera žmona,

Sereda, neypatinga ir retai laisva,

ateina visada.

Ateik, ateik, ateik, Sereda.

Ateik kaskart.

Kai neateina kartą sereda, jau jerunda,

nes miręs vyras, reiškia,

kelio pabaiga.

– ANT KELIŲ

prieš savo dievą tėvą,

rūpintojėlį ir gynėją,

pieno nešėją ir skalbėją

mergelės sudrumstų minčių

ir drabužėlių.

– ANT KELIŲ –

surado tėvas kam uždėt žiedelį, -

pranašas, sargas ir notaras.

Nepavilk.

Nenusivilk dar, mergužėle,

nenuvilki tėvo.

...

dabar pirštu parodyk

ką tu padarei.

– Vai tėvel tėvel tėveli,

už ką sesutę skandinai?

Kad už rūtelių vainiką,

būt nusipynus sau kitą.

O kad už liuosą valelę –

reikė, tėveli, pamokyti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Šiame straipsnyje pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų, kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija. Jei jums nėra 18 metų, prašome spausti NE ir neatidaryti šio straipsnio. Jei jums jau yra 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Taip
Ne