Meilė W.Blake'ui
Pokalbio metu Dua Lipa ir O.Tokarczuk išreiškė simpatijas anglų poetui Williamui Blake'ui (1757–1827).
Kaip teigė O.Tokarczuk, W.Blake'as jos kartai Lenkijoje buvo ypač svarbus poetas: „Mes, tuometiniai jauni žmonės, galėjom jį skaityti komunistinėje Lenkijoje kaip antisisteminį poetą. Tai buvo revoliucinga ne tiek dėl jo pozicijos, kiek dėl jo mistinių metaforų mūsų pilkoje ir liūdnoje realybėje.“
„Jis nebuvo taip plačiai skaitomas. Labiau priminė nišinį menininką, kuris patraukė žmonių, besipriešinančių sistemai, protus. Taigi, skaityti jį buvo šiek tiek politiška“, – kalbėjo rašytoja ir pridūrė, kad dešimtajame dešimtmetyje jos kaimynystėje gyveno trys Blake'o vertėjai.
Tuo metu Dua Lipa sakė, kad pirmąjį kartą su W.Blake'o poezija susipažino savo mėgstamiausiame „Primrose Hill“ parke Londone.
„Išeidavau į balkoną ir rūkydama pravirkdavau“
Dua Lipa sakė, kad papasakoti draugams apie knygą „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“ jai buvo sudėtinga: „Atrodo, gali ją apibūdinti kaip kriminalinį romaną, bet jame yra žymiai daugiau sluoksnių – nuo filosofijos iki istorijos ir geografijos.“ Dainininkė domėjosi, kaip pati rašytoja apibūdintų šį romaną.
„Šiai knygai formos ieškojau ilgai – turėjau idėją, istoriją, pagrindinę veikėją, bet vis tiek nežinojau, kaip ją parašyti. Kaip atrasti kalbą labai sudėtingoms ir skausmingoms problemoms, su kuriomis turi tvarkytis žmogus. Čia kalbu apie gyvūnų žudymo problemą. – kalbėjo pašnekovė. – Galėjau parašyti tamsų romaną, tačiau tai būtų savotiškas šantažas literatūroje. Nenorėjau sukurti didaktiškos knygos.“
Kalbėdama su Dua Lipa O.Tokarczuk pabrėžė, kad vien kalbėjimas apie gyvūnų teises nepadeda: „Milijonai gyvūnų šiuo metu yra skerdžiami. Mane stebina, kaip mes naudojamės savisaugos instinktu, racionalizuojame tam, kad susitaikytume su tuo. Mes turime rasti formą, kaip apie tai kalbėti, ir galiausiai tai pakeisti. Kiek žinau, statistika rodo, kad mėsos valgymas Kinijoje ir Indijoje auga, kas situaciją daro prastesne nei buvo iki šiol. Nežinau, ką daryti, ir kartais jaučiuosi ypač pesimistiškai.“
O.Tokarczuk sakė, kad jeigu žmogui reikia valgyti mėsą, tai jis tą gali padaryti paremdamas ekologinius ūkius, bet ne didžiulę mėsos industriją.
„Medžioklė, mano manymu, yra žiauriausias [gyvūnų žudymo] būdas. Nebėra reikalo to daryti, mes nebesame tokie alkani“, – teigė rašytoja.
Šių dienų herojė
„Taigi, šiame romane kalbama iš išprotėjusios senos moters perspektyvos <...>. Formaliai tai detektyvinė istorija, kurioje skaitytojai iš lėto keliauja link šios skausmingos temos. Pabaigusi romaną dar buvau rūkalė – išeidavau į balkoną ir rūkydama pravirkdavau, nes jaučiau didžiulį spaudimą parašyti šią knygą. Apie vargšę Janiną, besistengiančią pabėgti“, – dalinosi O.Tokarczuk.
Vėliau Dua Lipa klausė, iš kur atsirado pagrindinė romano veikėja Janina? Kodėl ji domisi astrologija?
„Manau, kad Janina yra mūsų pačių versija“, – pažymėjo O.Tokarczuk. Pasak jos, ji įkūnija tiek moteris, tiek vyrus. Ji gyvena nuolatiniame pasipriešinime su pasauliu, ji turi drąsos eiti prieš bangą. Ji taip pat yra pilietė, kas, O.Tokarczuk teigimu, jai pačiai yra svarbu.
„Ji tiki teise ir valstybe, tačiau kai įstatymai tampa amoralūs ir skriaudžia silpniausius, ji sugeba dalykus paimti į savo rankas“, – teigė ji. Rašytojos nuomone, literatūrai trūksta tokio tipo herojų, mat dažniausiai herojai atvaizduojami kaip jauni, stiprūs vyrai arba Laros Kroft tipo moterys.
„Taip pat svarbu tai, kad ji matoma, kaip išprotėjusi moteris. Tai suteikia jai savotiško saugumo – žmonės su ja nesielgia rimtai, todėl tai savotiška jos galia“, – sakė O.Tokarczuk.
Čia O.Tokarczuk kalbėjo apie protestą Lenkijoje, kurioje aktyvistai norėjo atkreipti dėmesį į Belovežo girios kirtimus: „Mačiau plakatus, kuriuose buvo rašoma, kad Janina jums neatleis <...>. Kartais galvoju, kad ji yra daug stipresnė asmenybė, negu aš pati kaip autorė.“
