E.Ferrante nori, jog skaitytojus domintų literatūra, o ne jos asmeninis gyvenimas. Šis pageidavimas pildosi su kaupu: „Neapolietiškos sagos“ romanai mylimi ir skaitomi visame pasaulyje. Žurnalas „Time“ 2016 metais
E.Ferrante netgi įtraukė į įtakingiausių pasaulio žmonių šimtuką. Tam užteko stipraus kūrybinio talento, paveikusio milijonus skaitytojų.
Pasinerti į E. Ferrante istorijas kviečiami ir Lietuvos knygų mylėtojai: leidykla „Alma littera“ išleidžia jau antrąją sagos dalį – „Naujoji pavardė“. Apie tai, kodėl šiandien jos romanai – vieni populiariausių pasaulyje, kur slypi rašytojos talento paslaptis ir istorijos brėžiamą plonytę liniją tarp itališkos aistros ir agresijospasakoja literatūros kritikė dr. Jūratė Čerškutė ir leidyklos „Alma littera“ vadovė Danguolė Viliūnienė.
Nežaidžia pagal dabarties taisykles
Italija, Neapolis po Antrojo pasaulinio karo – tai akistata su skurdu, smurtu tiek gatvėse, tiek namuose ir moterų patiriama priespauda. Vienintelis klausimas, besisukantis daugelio galvose: „Kaip išlikti?“. Pati autorė teigia, jog ir jai Neapolyje teko augti tokiomis sąlygomis, kuriose kasdien reikėjo kovojo už teisę siekti išsilavinimo, tobulėti, pildyti savo svajones.
Nors rašytoja išsaugo anonimiškumą, „Neapolietiškoje sagoje“ ji organiškai kuria pietietiška aistra pulsuojantį realistiškumo įspūdį. Ne veltui rašytoja visame pasaulyje yra vertinama už meistriškas, per daugiau nei penkis dešimtmečius besitęsiančias sagos knygas, kuriose sugeba unikaliai atskleisti vidinį moterų pasaulį ir jų draugystės prigimtį.
„Manau, kad E. Ferrante yra tokia populiari būtent todėl, kad paprastai ir aiškiai rašo apie žmonių gyvenimus, jų tikrumus ir realumus, todėl, kad nežaidžia pagal dabarties taisykles. Visuotinio viešinimosi epochoje E. Ferrante geba išlikti neįminta mįsle ir tą gerbia jos skaitytojai. Praėjusių metų spalį, kilus skandalui dėl galimos jos tikrosios tapatybės, gerbėjai užsiuto, sakydami, kad jiems tai visiškai nerūpi! E. Ferrante kūryba įgauna absoliučią pirmenybę prieš autoriaus figūrą ir ją supančius mitus, istorijas ir paskalas“, – teigia literatūros kritikė J. Čerškutė.
Leidyklos „Alma littera“ vadovė D. Viliūnienė priduria, kad rašytoja išsiskiria savo gebėjimu užčiuopti gyvenimo pulsą, kuris į priekį vedė XX a. vidurio skurdaus Neapolio gyventojus: „Tai svajonės, galia, alkanas troškimas būti laimingam. Tai juoda ir balta, tikra, organiška, gyva. Autorė neieško patogaus kampo, iš kurio pasakotų šių žmonių istorijas. Ji nuima visas kaukes, apnuogina savo veikėjus prieš skaitytoją. Tai – išskirtinė kūryba grožinės literatūros lauke: skaitant tarsi nekyla abejonių, jog viskas vyko iš tiesų“.
Žavi atvirumu ir grynumu
Pirmoji iš keturių „Neapolietiškos sagos“ knygų – „Nuostabioji draugė“ – tai istorija apie dviejų mergaičių, Elenos Greko ir LilosČerulo, draugystės pradžią skurdžiame Neapolio kvartale, jų siekius ir svajones gyventi kitaip nei jų tėvų karta. Kiekviena diena joms – naujas iššūkis.
„Neapolietiškos sagos“ populiarumas liudija vieną: žmonės pasiilgo paprastų, nuoširdžių ir tikrų istorijų. Būtent jos visada buvo pagauli bet kokio meno kūrinio savybė – leisti it per rakto skylutę pažvelgti į kitų žmonių gyvenimus. Ieškoti gero ir gražaus, literatūrines ir stilistines aukštumas demonstruojančio sakinio E. Ferrante kūryboje neverta – jis regisi pernelyg paprastas, neiškalbus, vietomis neįdomus, vietomis grubus, bet neretai – grynas, atspindintis veikėjų gyvenimus. Tad skaitant romanus kabina pasakojamos istorijos, veikėjų plėtotės ir visi kontekstai bei socialinės panoramos“, – pastebi literatūros kritikė.
Pasak jos, E. Ferranteistorijos pasakojamos pirmuoju asmeniu, taip kuriant intymumo, atvirumo ir autobiografiškumo įspūdį. Be to, „Neapolietiškoje sagoje“ vyrauja temos, su kuriomis daugeliui teko susidurti asmeniškai. Tai – tvirta draugystė, brendimo ir augimo kelias, kova už savo tapatybę, meilė ir pavydas net artimiausiam žmogui. E. Ferrante kūryba atskleidžia mums tai, ką neretai slepiame nuo pačių savęs, nes bijome nebūti idealūs.
Moterų balsas vyriškame pasaulyje
Antroji „Neapolietiškos sagos“ knyga „Naujoji pavardė“, tik ką pasirodžiusi Lietuvos knygynuose, tęsia dviejų draugių – Elenos Greko ir Lilos Čerulo– istoriją. Dabar jos – jaunos moterys ir kiekviena savaip bandančios kurti savo ateitį.
Anksčiau jos naiviai varžėsi dėl mokslų, o dabar konflikto kibirkštimi tampa vyrų dėmesys. Anksti ištekėjusi Lila jaučiasi įkalinta santuokoje, tuo metu Elena toliau siekia išsilavinimo ir plataus, už jų kvartalo besidriekiančio pasaulio pažinimo.Jų meilė viena kitai, įsipareigojimai ir laisvės troškimas persipina su neapykantos pliūpsniais ir pavydu. Tačiau, nepaisant prieštaringų jausmų, sudėtingas merginų ryšys ir draugystė auga toliau ir tampa kiekvienos jų vidinės stiprybės šaltiniu.
Tam tikra prasme E.Ferrante netgi tampa tiek psichologinio, tiek fizinio smurto prieš moteris kronikininke, o skaitant kai kurios scenos tikrai stebino.
„Nuosekliai pasakodama Elenos ir Lilos istoriją, rašytoja atskleidžia moteriškosios draugystės esmę, rodo kasdienį gyvenimą Neapolyje, sykiu išryškindama ir patriarchalinį šeimos modelį, vyriško pasaulio pirmavimą prieš moteris. Tam tikra prasme E.Ferrante netgi tampa tiek psichologinio, tiek fizinio smurto prieš moteris kronikininke, o skaitant kai kurios scenos tikrai stebino“, – įžvalgomis apie E. Ferrante romanus dalijasi J. Čerškutė.
J.Čerškutės manymu, „Neapolietiška saga“, aprėpianti daugiau kaip pusę amžiaus Italijos gyvenimo ir augimo, pasaulio skaitytojų širdis užkariavo savo tikrumu, nuoširdumu, ilgu ir nuosekliu, chronologiniu pasakojimu, kurio paprastumas leidžia atskleisti daugybę gyvenimo variantų. Vienos dviejų moterų draugystės istorija atveria kelius į daugybę temų, kurios pasirodo E. Ferrante Neapolio sagoje, tokiame intymiame Elenos Greko pasakojime.
„Tai, kad šios knygos dar nepirmauja lietuviškųjų perkamiausių knygų dešimtukuose, yra absoliutus nesinchronas su pasauliu. Šis pasakojimas leidžia atskleisti daugybę gyvenimo variantų ir „Neapolietišką sagą“ išskiria šiuolaikinės literatūros kontekste. E.Ferrante kūryba atspindi ir atkuria visą gyvenimą su visais veikėjais, aplinkybėmis, niuansais, meilėmis ir neapykantomis. Per tiek metų jau seniausiai patirta ir įrodyta, kad nėra geresnės fikcijos už gyvenimą, ir atvirkščiai“, – teigia literatūros kritikė.
Jai antrina ir D.Viliūnienė, pastebinti, kad E. Ferrante kūrinių populiarumas pasaulyje yra pasiekęs neregėtas aukštumas: „Apie juos kalbama visur: literatūrinėse naujienose, televizijos laidose, garsūs rašytojai pasakoja, jog ant jų naktinių stalelių guli „Neapolietiškos sagos“ dalys. Tikime, jog šis fenomenas užvaldys ir Lietuvos skaitytojų širdis“.
