Per dešimt metų iš Lietuvos kultūros tarybos (LKT) bibliotekų srityje ji pritraukė daugiau kaip 529 tūkst. eurų. Kokia šios bibliotekos sėkmės paslaptis? Kaip prie to prisideda LKT finansavimas? Apie tai pasakoja bibliotekos direktorės pavaduotoja Ekaterina Prakapene ir kultūros projektų vadovė Urtė Šulskienė. Su jomis kalbasi LKT praktikantė Barbora Gudavičiūtė.
– Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka vykdo plataus spektro projektus. Kasmet bibliotekoje vyksta iki 500 edukacinių ir kultūrinių renginių. Kiek ši veikla būtų įmanoma be LKT finansavimo?
Ekaterina Prakapene. LKT yra vienas svarbiausių finansavimo šaltinių, užtikrinančių bibliotekos veiklų įvairovę, nes tai tikslingai kultūrą finansuojantis fondas, turintis nemažai programų, tinkančių bibliotekos idėjoms realizuoti. Mūsų atveju LKT patikėjo ne viena bibliotekos idėja, kuri, įgyvendinta kaip projektas, vėliau tapo nacionalinių programų ir priemonių dalimi (Sensoriniai skaitymai, Knygos pristatymo konkursas ir kt.) Džiugu, kad yra ir speciali, skirta atminties institucijoms programa. Tik gaila, kad iki šiol kelios, gana logiškai diferencijuotos atminties institucijoms skirtos programos dabar sujungtos į vieną. Tai kiek apriboja galimybes, nes tai pačiai programai turime pateikti paraišką tarptautinei konferencijai organizuoti ir inovatyviam sprendimui, grįstam informacinėmis komunikacinėmis technologijomis (IKT), įgyvendinti, ir faktiškai konkuruoti su savimi arba svarstyti, kurios idėjos atsisakyti. O juk abi geros (šypsosi).
Visgi suprantame, kad LKT gyvas ir ieškantis naujų sprendimų organizmas. Normalu, kad žaidimo taisyklės keičiasi, atsiranda naujos programos, kaip savo laiku „Tolygi kultūrinė raida“ (TKR), tuo pačiu kai kurios išnyksta.
Urtė Šulskienė. LKT suteikiamas finansavimas neabejotinai atveria kur kas platesnes galimybes bibliotekos vykdomų edukacinių ir kultūrinių paslaugų įvairovei bei kokybei. Gavę finansavimą, galime tikslingai planuoti ir įgyvendinti veiklas, kurios yra aktualios, paklausios, atitinkančios šiandienos bibliotekos lankytojų lūkesčius. Paprastai tariant, beveik niekas, kas yra populiaru ar kokybiška, šiais laikais nėra už dyką ir ne viskas yra „įkandama“ iš įprasto, nustatyto bibliotekos biudžeto – dažniausiai tenka ieškoti papildomo finansavimo. Todėl galimybė gauti finansavimą iš LKT yra reikšmingas ir padrąsinantis faktorius.
– Per pastaruosius dešimt metų buvo finansuotos 75 jūsų bibliotekos paraiškos, kartu su Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Kauno apskrities viešosiomis bibliotekomis patenkate į daugiausiai finansuotų bibliotekos srities paraiškų LKT konkursuose trejetuką. Kokia jūsų sėkmės paslaptis?
Ekaterina Prakapene. Jei teikiami projektai sulaukia aukštų ekspertų vertinimų ir gauna finansavimą, tai reiškia, kad siūlomos idėjos aktualios ir biblioteka seka tendencijas, geba atpažinti problemas, pasiūlyti įdomius sprendimus. Sėkmė turi savo dėmenis. Ir pati idėja – tai, ko gero, daugiau nei pusė sėkmės. Tačiau tam, kad ta idėja patikėtų ekspertai, reikia ją tinkamai pristatyti. Todėl ypatingą dėmesį skiriame paraiškos kokybei. Stengiamės, kad ekspertams, vertinantiems mūsų projekto paraišką, nereikėtų ieškoti atsakymų tarp eilučių. Visada išnagrinėjame ekspertų komentarus ir pastabas mūsų rengtiems projektams ir į juos atsižvelgiame. Vis dėlto idėjas generuoja ir paraiškas rengia žmonės. Tai tą sėkmę kuria bibliotekoje dirbantys žmonės ir, žinoma, ją palaikantys partneriai bei rėmėjai.
Urtė Šulskienė. Savo paslaptį galėtume apibūdinti gana paprastai – tai komanda, motyvacija, patirtis ir ambicija. Projektų rašymo mechanizmą bibliotekoje užtikrina komanda, kurią sudaro kompetentingi, kūrybiški, lankstūs specialistai, puikiai sugebantys dirbti kartu ir organiškai papildantys vienas kitą. Motyvacija – gebėjimas kurti projekto paraišką remiantis realiu poreikiu, suvokiant, kodėl vienokia ar kitokia iniciatyva yra išties reikalinga ir turinti ateitį. Patirtis – tai viskas, ko išmokome per ilgą ir įvairiapusį projektų rašymo laikotarpį, tai visos laimėtos ir nelaimėtos projektų paraiškos, visi išanalizuoti ekspertų komentarai, išklausyti mokymai, gautas grįžtamasis ryšys ir taip toliau. Galiausiai ambicija – tai mūsų bibliotekos siekis kurti pokytį Lietuvos kultūrinėje padangėje, formuoti bibliotekos, kaip modernios, patrauklios institucijos įvaizdį ir įkvėpti žmones – savo lankytojus – ateiti, o vėliau būtinai sugrįžti.
– Su kokiais iššūkiais per šį dešimtmetį susidūrėte įgyvendindami projektus? Ką išmokote?
Ekaterina Prakapene. Kiekvienas projektas yra unikalios idėjos įgyvendinimas, net jei ta idėja jau kažkur ir buvo anksčiau įgyvendinta, ją adaptuoti, pritaikyti konkrečiam kontekstui visgi visada reikia. Tad galima sakyti, kad kiekvienas projektas – tai iššūkis bibliotekos komandai, atnešantis naujų žinių, naujų patirčių, kartu auginantis kompetencijas. Apskritai projektinė veikla skatina nuolatinį pokytį, formuoja ir ugdo bibliotekos komandą, inspiruoja darbuotojus atrasti naujus vaidmenis.
Prie iššūkių priskirtume ir ne visada prognozuojamus pokyčius finansuotojo taisyklėse, kuriems sunku pasiruošti, labai sumažintą finansavimą net ir aukštų vertinimų balų sulaukusiems projektams. Ypač projektams, susijusiems su IKT grįstų sprendimų diegimu, o ir vertinant, kad kainos kinta greičiau, nei projektas įvertinamas, gaunamas atsakymas ir finansavimas.
Išmokome būti lankstūs, skaityti finansuotojo gaires (šypsosi).
Urtė Šulskienė. Išmokome labai daug, tačiau akcentuotume būtinybę nuosekliai ir atsakingai apgalvoti visus realius projekto žingsnius ir įgyvendinimo niuansus jau pirmajame – paraiškos rašymo – etape. Kiekvienas neapgalvotas aspektas vėliau gali tapti sudėtingu rebusu, kurį neišvengiamai teks išspręsti vykdant finansuotą projektą.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka yra pirmoji biblioteka draugiška autizmo spektro sutrikimus turintiems lankytojams. Kiek tai išplečia bibliotekos misiją ir tikslus?
Ekaterina Prakapene. Esame viešoji biblioteka. Tai reiškia, kad turime būti prieinami ir savo veiklomis aktualūs ne abstrakčiai visuomenei, o bet kuriam ją sudarančiam segmentui. Šiame kontekste tapimas autizmui draugiška biblioteka gal ne tiek išplėtė, kiek patvirtino viešosios bibliotekos misiją ir tikslus. Prieš tapdami autizmui draugiški įgyvendinome ne vieną projektą, orientuotą į gana jautrią ir mažai paliesta visuomenės dalį – kitokių galių turinčius asmenis (įpratai vis dar vadinamus „negalią turinčiais“). Beje, prie šios idėjos vystymosi labai prisidėjo LKT, 2019 m. finansuodama projektą „IŠLAISVINTI HEROJAI: sensoriniai skaitymai bibliotekoje autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams“. Ekspertai tuomet įvertino projektą bene aukščiausiais balais. Šis projektas puikus pavyzdys, kai LKT finansuota idėja tapo pilotu ir paskui išplito nacionaliniu lygmeniu, gavusi valstybės programinį finansavimą. Dabar „Sensoriniai skaitymai“, kaip edukacinė paslauga, vyksta daugelyje šalies viešųjų bibliotekų.
Urtė Šulskienė. Ekaterina paminėjo mūsų projektą „Išlaisvinti herojai: sensoriniai skaitymai bibliotekoje autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams“. Galima teigti, jog ir į bibliotekos sprendimą kuo plačiau atverti duris visiems savo lankytojams ir vykdyti veiklas ne tik neurotipiškiems žmonėms, mes vertiname kaip savotišką „išsilaisvinimą“. Tai išsilaisvinimas nuo nepagrįstų išankstinių nuostatų, nuogąstavimų ar abejonių. Dabar bibliotekos misija – užtikrinti, jog biblioteka tikrai atvira visiems.
Ar galėtumėte plačiau paaiškinti, koks jūsų bibliotekos finansavimo modelis. Iš kur gaunate lėšų be LKT konkursų?
Ekaterina Prakapene. Kultūros ministerijos tikslingai finansuojamos priemonės, pvz., nacionalinė skaitymo skatinimo programa, medijų ir informacinio raštingumo mokymai, kelerius metus finansuota priemonė, skirta plėtoti paslaugas negalią turintiems asmenims ir kt.
Be LKT, bibliotekos idėjas palaiko Šiaulių miesto savivaldybė, skirdama kofinansavimą kitų fondų, taip pat ir LKT finansuotiems projektams ir skelbdama savo konkursus. Nuosekliai sekame kitų ministerijų bei jų padalinių skelbiamas finansavimo programas, dalyvaujame „Erasmus+“ ir kitose tarptautinėse programose.
Urtė Šulskienė. Galiu tik pritarti Ekaterinai.
Jūsų bibliotekos veiklos teikia socialinę ir kultūrinę naudą vietos gyventojams. Ką patartumėte kitų regionų bibliotekoms, siekiančios eiti panašiu keliu?
Ekaterina Prakapene. Kiekviena biblioteka yra savita, turinti savo stiprybių, tad sunku, ką nors joms patarti. Tačiau norime palinkėti bibliotekų tinklui glaudesnio bendradarbiavimo siekiant, kad aktualios ir inovatyvios idėjos pasiektų kuo platesnį visuomenės ratą. Juk bibliotekos, skirtingai nuo kitų kultūros institucijų, turėdamos gerai išplėtotą tinklą, veikdamos vieningai gali daryti didelę įtaką visuomenei ir būti pokyčių laidininkės. Vieni geriausių pavyzdžių jau buvo minimi šio pokalbio kontekste – autizmui draugiškų bibliotekų tinklas ir edukacinė paslauga „Sensoriniai skaitymai“. Todėl reikia finansuoti bibliotekų projektus.
Rengdami projektą, visada svarstome, ar į jį būtų galima įtraukti ir kitas bibliotekas, siekiant išplėsti idėją geografiškai ir įgalinant kolegas, dirbančius savo savivaldybėse, užtikrinti naujai sukurtų paslaugų, produktų tvarumą ir tęstinumą. Valstybės požiūriu rentabilu, kad įgyvendinant vieną projektą, jo rezultatai pasiektų kuo platesnį visuomenės ratą. Tą daryti per bibliotekas yra vienas sėkmingiausių modelių. Tad mes už dalijimąsi idėjomis ir bendradarbiavimą stiprinant ir išnaudojant bibliotekų konkurencinį pranašumą – tinklą. 
Urtė Šulskienė. Mūsų biblioteka glaudžiai bendradarbiauja su daugeliu Lietuvos bibliotekų, kartu įgyvendintas ne vienas plataus masto nacionalinis ar regioninis projektas. Džiaugiamės ir didžiuojamės, jog bibliotekos šiandien yra aktyvios, atviros ir kūrybiškos institucijos – nueitas ilgas kelias nuo tų laikų, kai žmonės neįsivaizdavo, jog bibliotekose gali vykti festivaliai, mugės, stovyklos ar net sporto treniruotės. Regionų bibliotekoms, o ypač toms, kurios galbūt dar neparašė savo geriausių projektų, palinkėtume turėti drąsos ir ambicijų kurti savo įstaigos tapatumą, įsiklausyti į savo lankytojus ir nesibaiminti skolintis gerosios praktikos idėjų, jei tik jos atrodo pagrįstos ir reikalingos.
– Koks jūsų bibliotekos įgyvendintas projektas labiausiai pasiteisino ir džiugina šiuo metu? Kas laukia ateityje?
Ekaterina Prakapene. Sunkus klausimas (šypsosi). Projektai yra labai įvairūs, kiekvienas jų yra unikalus ir svarbus.
Urtė Šulskienė. Džiaugiamės ne vienu savo įgyvendintu projektu – kiekvienas įgyvendintas projektas atnešė kažką naudingo. Tačiau galėtume išskirti ryškiausias savo įgyvendintas ar tebeįgyvendinamas iniciatyvas – tai renginių ciklas „Kiemai“, „Knygos pristatymo konkursas“, „Idėjų greitintuvo akademija“, „Iškoduoti freską: radijo pjesių kūrimo hakatonas“, „Šiaulių knygų mugė“, „Išlaisvinti herojai: sensoriniai skaitymai bibliotekoje autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams“, „Prisiminimų beieškant: demencijos prevencijos priemonių rinkinys ir edukacinė paslauga“. O šiuo metu įgyvendiname bibliotekai labai svarbų projektą, kurio metu steigiame Lietuvos bibliotekų kontekste visiškai naują – daiktų skolinimo („daiktų bibliotekos“) paslaugą.
