Premijos laureatas R.Stankevičius: „Klasika – tas pagrindas, ant kurio aš stoviu“

„Mano galva, kiekviena tauta daugiausiai, ką gali padaryti, sukurti – tai nacionalinė kultūra. Pažiūrėkime, senovės Graikija – jau kiek šimtmečių nėra, o jų nacionalinė kultūra dar tebesvaigina sielas ir širdis po šiai dienai“, – BNS pirmadienį sakė R.Stankevičius.

Anot jo, vykstanti globalizacija turi ir pliusų, ir minusų, o vienas jų – blunkantis nacionalumas.

„Viskas darosi standartiška, vienoda, o būtent nacionalinė kultūra yra išskirtinė. Mes nebūsim niekuo įdomūs, darydami tą patį, ką daro visi. Čia yra ir tautosakos, ir prigimties, ir istorijos sankloda. Jei kažkam atrodo, garbingiems žmonėms, kad mano poezija prisideda prie nacionalinės kultūros kūrimo – tai aš esu devintam danguj“, – teigė rašytojas.

Jis tvirtino sutinkantis su jam paskelbta nominacija „už klasikos geną šiuolaikinėje poezijoje“.

„Sutinku su tuo, esu per galvą nemažai gavęs už tai, kad neva esu senovinis, kad mano poezija kaip žibalinė lempa. Dabartinės kritikės yra parašiusios – nešiuolaikiškas, atsilikęs pusantro šimto metų. Aš to nepaisau“, – sakė poetas.

Jis teigė, kad kai rašo poeziją, negalvoja, „kokia yra einamiausia prekė ir ką labiausiai žmonės mėgtų“.

„Rašau tai, kas plaukia. Kaip ir, man atrodo, kompozitorius, kuris rašo muziką, nepaiso, ar čia bus modernizmas, ar postmodernizmas, ar simbolizmas. Čia palikime visa tai svarstytojams, mokslininkams, kritikams. Kokia poezija, man patinka, tokią ir rašau. Klasika – tas pagrindas, ant kurio aš stoviu“ – kalbėjo laureatas.

Netrukus pasirodys naujausia knyga

Jau artimiausiu metu, po savaitės arba dviejų, pasirodys naujausia R.Stankevičiaus kūrybinės poezijos knyga „Įsitvėrimai“. Po naujų metų bus rengiami jos pristatymai.

„Bus gana intensyvus mano laikas. Juolab, sausio 7 dieną man sukanka 50 metų“, – sakė rašytojas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rimvydas Stankevičius

Išleidus naują knygą, poeto teigimu, kurį laiką įsivyrauja tylos metas, nes rašant be sustojimo gimtų dar vienas tos pačios knygos skyrius.

„Kad parašytum kažką naujo, atsiribotum nuo knygos, turi kelis kartus perskaityt, padėt į šalį fizine ir psichologine prasme“, – teigė R.Stankevčius.

„Į naują knygą išeiti, reikia pagyvent, užgyvent. Kas yra kūryba? Pėdsakai nuo gyvenimo. Dvasinio ir fizinio irgi. Jei žingsnių nebus, ir pėdsakų nebus“, – sakė premijos laureatas.

R.Stankevičius vadinamas ir muzikaliu poetu, gebančiu tekstą pritaikyti muzikai. Poetas teigia, jog paslaptis paprasta – šiuos tekstus jis rašo savo draugų dainoms, o visi kiti rečiau yra rimuojami.

„Kai prašo bičiuliai, aktoriai, parašyti dainai tekstą – Kostas Smoriginas, Saulius Bareikis, Gediminas Storpirštis, Olegas Ditkovskis, Romas Radzevičius – parašau, bet šiaip nesu tas, kuris rašo visiems užsimaniusiems. Man turi patikti muzika, pats kūrinys“, – kalbėjo poetas.

Belaukiant premijos rezultatų, rašytojas teigė, jog „paskutinioji valanda buvo nelengva“.

„Iškaito ausys, iškaito veidas, aš žinojau, kad esu tarp tų dvylikos nominantų, paskutinė valanda tai buvo nelengva. Daug tos įtampos, daug savęs tokio naršymo, analizavimo, – sakė R. Stankevičius. – Penkias minutes atrodo, kad gausiu, kitas penkias, kad negausiu, dar kitas penkias, kad nevertas, yra vertesnių“.

Beveik 30 kūrybos metų

1973-iais gimęs Rimvydas Stankevičius yra lietuvių poetas, eseistas, žurnalistas, taip pat diplomuotas lituanistas.

Eilėraščiais debiutavo 1993 metais Poezijos pavasario almanache. Pirmąjį savo eilėraščių rinkinį išleido 1996 metais, laimėjęs Rašytojų sąjungos „Pirmosios knygos“ konkursą.

Rašytojas yra parašęs daugiau kaip dešimt poezijos knygų, tarp jų – „Laužiu antspaudą“, „Patys paprasčiausi burtažodžiai“, Jurgos Ivanauskaitės premiją pelniusią knygą „Patys paprasčiausi burtažodžiai“, geriausią 2014 metų poezijos knygą vaikams „Pūgos durys“.

Be kitų įvertinimų, 2016 metais jis yra pelnęs Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premiją.

Nacionalinės premijos pirmadienį taip pat skirtos rašytojui Kaziui Sajai, operos solistui Edgarui Montvidui, kompozitorei Žibuoklei Martinaitytei-Rosaschi, kino režisierei Giedrei Žickytei.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai daugiau nei 36 tūkst. eurų.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos kūrėjams bus įteikiamos kitų metų vasario 16 dieną.