Erico Vuillardo romanas „L'ordre du jour“ (Darbotvarkė) ir buvo laikomas vienu šio apdovanojimo favoritų. Romano autorius 49 metų E.Vuillardas sakė buvęs priblokštas žinios apie savo 160 puslapių romano, kuriame vaizduojama, kokią įtaką A.Hitlerio iškilimui turėjo Vokietijos pramonininkų finansinė parama, pripažinimą.
„Visada nustembi, kartais net mirtinai“, – sakė jis žurnalistams viename Paryžiaus restoranų, kuriame buvo paskelbtas premijos laureatas.
Paklaustas, ar jo knyga nėra perspėjimas mūsų visuomenei dabartiniais populizmo laikais, rašytojas sakė norėjęs aprašyti, kaip „elitas ir pramonininkai pateko į tokią padėtį, kurioje patys susikompromitavo“.
Renaudot premija, dažnai laikoma tarsi paguodos prizu, atiteko žurnalisto Olivierio Guezo knygai „Josefo Mengele dingimas“, pasakojančiai apie „Mirties angelu“ vadinto nacių karo nusikaltėlio Josefo Mengele gyvenimą po Holokausto.
Romane pasakojama apie nacių elitinio korpuso SS gydytoją, kuris vykdė nežmoniškus medicinos bandymus su kaliniais Aušvico mirties stovykloje, tačiau išvengė suėmimo ir gyvendamas Argentinoje šeštajame dešimtmetyje net sugebėjo gauti Vakarų Vokietijos pasą savo tikrąja pavarde.
Goncourt'ų premija prakiškai garantuoja didesnį jo knygos pardavimą ir iškart leidžia ją laikyti vienu ryškiausių metų bestselerių.
Nors premiją pelniusi knyga sukėlė didelį susižavėjimą, kai kurie kritikai buvo linkę apdovanojimą skirti Veronique Olm, kuri būtų buvusi antra moteris iš eilės, tapusi šios šimtmetį gyvuojančio apdovanojimo laureate.
Šios autorės romanas „Bakhita“, pasakojantis tikrais faktais paremtą istoriją apie katalikų šventąja tapusią sudanietę vergę, jau dabar yra laikomas bestseleriu. Jis jau pelnė „Fnac“ premiją ir pretenduoja į žurnalo „Femina“ apdovanojimą, kurio laureatas bus paskelbtas trečiadienį.
„Mes nerenkame nugalėtojo pagal jo lytį, rašytojo kilmę arba jo leidėją“, – pareiškė žiuri pirmininkas prancūzų literatūros ekspertas Bernardas Pivot.
„Knyga yra viskas, į ką atsižvelgiama“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
