Šiemet minimos 300-osios Vilniaus Gaono metinės, taip pat žydų istorijos metai, tad ir rinktinės pasirodymas – ne atsitiktinumas. Jos sudarytoja poetė Indrė Valantinaitė sako, kad ši knyga – vilties knyga, kurią parengti ją įkvėpė lietuvių, gelbėjusių žydus, istorijos.
„Mintis surinkti kolegų poetų eiles į rinktinę žydų tema kilo tarsi savaime. Prieš porą metų atsikrausčiau gyventi į ypatingą vietą Vilniuje, šv. Ignoto gatvėje. Šiemet, rugsėjo 22-ąją, sueis dvidešimt metų, kai prie įėjimo į mano laiptinę yra pritvirtinta lentelė su trijų Pasaulio tautų teisuolių vardais. Marija Mikulska, Juozas Stakauskas ir Vladas Žemaitis, rizikuodami savo gyvenimais, išsaugojo dvylika gyvybių. Pradėjus galvoti apie šį laikotarpį, vienas po kito į atmintį užsukdavo kolegų eilėraščiai, vienaip ar kitaip susiję su litvakų tematika. Supratau, kad daugelis šiuolaikinių Lietuvos poečių ir poetų yra paskyrę eilių žydų istorijai, kultūrai. Tad šioje knygoje esantys kūriniai atskleidžia, kaip mes šiandien juntame šį kiaurai perkošiantį, vis dar tokį aitrų emocijų derinį“, – apie rinktinės idėją pasakojo I. Valantinaitė.
Giedrės Kazlauskaitės, Sigito Parulskio, Vaivos Grainytės, Donaldo Kajoko, Violetos Palčinskaitės ir kitų Lietuvos poetų eilės rinktinėje pristatomos trimis kalbomis – lietuvių, anglų ir hebrajų. Knygos leidėjai, festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ kūrėjai, viliasi, kad knyga keliaus po pasaulį kaip iš žodžių pastatytas paminklas, kaskart vis atgyjantis skaitančiojo širdyje ir skleidžiantis žinią apie talentingų poetų kraštą – Lietuvą.
Leidinio pristatyme žodį tarę Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi Levi, literatūrologė Irena Veisaitė teigė, kad ši knyga – prasminga dovana dviejų šalių – Lietuvos ir Izraelio bendrystei.
Pristatyme dalyvavęs kultūros ministras, poetas ir vertėjas Mindaugas Kvietkauskas pastebėjo, kad „šiuolaikinius poetus įkvepia konkreti miesto topografija, architektūra, interjerai, kraštovaizdžiai – kitaip tariant, atminties teritorijos ir jose sustiprėjanti empatija bei savirefleksija. Nors poetinis mentalitetas ir keičiasi, šiuolaikiniuose lietuvių eilėraščiuose tebeskamba tie esminiai klausimai, kuriuos Didžiosios sinagogos kieme mokiniai kadaise užduodavo Vilniaus Gaonui. O tai, kad rinktinė yra trikalbė – sukuria galimybę tarpkultūriniam dialogui plėtotis.“
Eilėraščius iš rinktinės skaitė poetai Tomas Venclova, Giedrė Kazlauskaitė, Laurynas Katkus, Lina Buividavičiūtė, Mindaugas Kvietkauskas, Rimas Užgiris, Indrė Valantinaitė. Pasak sudarytojos Indrės Valantinaitės, poezija – vienas gražiausių būdų kalbėti tiesą tiek apie skausmą, tiek apie viltį.
